Barbora Radvilaitė

“Daugeliui daug gero padarė, blogo niekam; niekas negali pasakyti, kad buvo jos įžeistas. Mirė nesu brendusi, pradėjusi trečią dešimtmetį; likimui lemiant, antrą kartą lovą paliko vienišą. Mirė be laiko, bet jeigu ji ir būtą senyvo amžiaus, Augustas kalbėtų, kad mirė be laiko.“

„Barbora Radvilaitė“ - Sofijos Tyzenhauzaitės de Šuazel-Gufjė (Sophie de Tisenhaus Choiseul-Gouffier, 1790-1878, toliau - Sofijos Tyzenhauzaitės) istorinis romanas. Jo centre - bene žymiausia moteris bendroje Lietuvos ir Lenkijos istorijoje - Barbora Radvilaitė, jos asmenybė bei meilės Abiejų Tautų Respublikos (ATR) karūnos paveldėtojui Žygimantui Augustui istorija, apipinta legendomis ir iki šių laikų traukianti tyrėjų bei menininkų dėmesį.

„Šio romano siužetas iš šešiolikto amžiaus Lenkijos istorijos. Gyvenu toli nuo savo šalies, tad jaučiu nepaprastą malonumą metraščiuose ieškoti svarbių įvykių, nutikusių mūsų šalyje, aprašymų. Be abejo, nepradėsiu girtis, jog šis kūrinėlis sužadins lenkų susidomėjimą, nes jų širdims nesvetimos senosios mūsų tautiečių dorybės: ištikimybė, narsa ir garbė. Nors esu užsienietė, vis tiek prašau skaitytojų atlaidumo.
Visiškai aišku, kad interpretuodama istorinius faktus dažnai turėdavau pasitelkti vaizduotę, nes faktus patikrinti sunku, kai esi toli, taigi, pastabos knygos pabaigoje padės atskirti, kas tiesa, o kas sukurta vaizduotės.Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės portretus Vilniuje nutapė vietinis menininkas, karaliaus atvaizdą matome ant medalio, Barboros - senoje graviūroje, kurią po ilgų ieškojimų pavyko rasti Radvilų šeimos archyvuose.“
Sofija Tyzenhauzaitė de Šuazel-Gufjė