Bangomis šokinėjantis kaštonas

Kęstutis Lenkšas šiemet, savo lėšomis išleido dviejų apysakų knygą „Bangomis šokinėjantis kaštonas“. Cerebrinis paralyžius autoriui nesutrukdė vienu pirštu rašant su spausdinimo mašinėle baigti VU lietuvių k. ir literatūros studijas.
Prozininkas, dramaturgas, poetas yra parašęs mitologinę pjesę „Vaidilutė“ (past. radijo teatre), ir paskelbęs kritikos straipsnių, eilėraščių, kuriems būdinga asociatyvi kompozicija, frazės lakoniškumas, saviti metaforų deriniai, sudarė (kartu su Gasparu Aleksa) pirmąjį neįgaliųjų poezijos almanachą Atrakintos širdys (1996), kuriame greta okupacijos metų pogrindiniame laikraštėlyje "Draugo žodis" spausdintos poezijos pateikiama ir jaunų autorių eilėraščių, savitai formuluojama kūrybos prasmės samprata. Šiuo metu dirba korespondentu žurnale „Bičiulis“.
Apysaka „Bangomis šokinėjantis kaštonas“ pasakoja apie žurnalistą Milvydą ieškantį sielos atgaivos rudenėjančioje Palangoje. Ramybė būtina, kad išdrįstum apmąstyti, kas vyksta po dainuojančios revoliucijos, kodėl ir į tave braunasi nerimas, viskas dužta lyg bangos. Bet gyvenimas kupinas netikėtumų: kad ir laikinos meilės ar netikėtai sutikto neįgalaus, kuris moka džiaugtis, šokti ratuose. Gal tokios akimirkos esti atgaivos šaltinis sielai.
„Prieglauda“ vaizduojamas abituriento Vaišvydo Ligaus gyvenimas neįgaliųjų specialiojoje internatinėje mokykloje sovietiniais metais, atsispindi to laiko realijos. Jas neįgalus jaunuolis mėgina suvokti, suvokti tai, apie ką buvo uždrausta garsiai kalbėti bei geidžia būti kaip visi ir su visais, siekti aukštojo mokslo, patirti meilę... Knygoje persipina romantika, lyrizmas, dvasiniai išgyvenimai ir materiali tikrovė.