Baltų mitologemų etimologijos žodynas II. Sūduvių knygelė

Šis tomas „Baltų mitologemų etimologijos žodynas II. Sūduvių knygelė“ skirtas Sūduvių knygelės analizei, paremtai nauja teorine metodologija. Autorius pateikia jo suformuluotą mitologemų semantinio prototipo retrogradinės analizės metodą ir jį pritaiko sūduvių tautos kultūrologinei faktografijai, kalbos sisteminiams dėsningumams, vakarų baltų kalbų fonomorfologinių kaitų tipologijai tirti ir kt. Knyga taikliai struktūruota pagal autentišką XVI a. Sūduvių knygelės naratyvo kompoziciją.

Tyrimas ir dėstymas yra aiškiai struktūruoti. Taikliai ir argumentuotai analizuojama istoriografija. Kritiškai vertinama teorinė metodologija, kuria mokslininkai remiasi, tirdami mitonimus.

Etnologiniu teoriniu požiūriu reikšmingi Jono Balio lietuvių (žemaičių) tikėjimo vertinimai, paremti leksemų polisemijos ypatumais. Įdomi baltų pagonybės liekanų, t. y. tikėjimų aitvarais, velniais ir pan., interpretacija. R. Kregždžio teorinė metodologija išsiskiria pragmatiniu požiūriu į semantiką.

„Lietuvos etnologija, kuriai įtakos turėjo Getingeno mokyklos tradicija, paremta istoriniais ir lingvistiniais motyvais, puoselėta ryškių pasekėjų Europoje (tarp jų – Jakobo ir Vilhelmo Grimų) ir Rusijos imperijoje, sulaukė R. Kregždžio įdomaus naujo religijos problematikos tyrimo.“
dr. Vida Savoniakaitė (Lietuvos istorijos institutas)

„Šiuo tomu autorius tęsia savo publikacijų Baltų mitologemų etimologijos žodynas seriją, kurią pradėjo pirmąja monografija Kristburgo sutartis (Vilnius, 2012). Kaip ir ankstesnėje monografijoje bei kitose savo publikacijose autorius, remdamasis plačia šaltinių bei literatūros analize, meta iššūkį mokslinei visuomenei, kritikuoja daugelį ligšiolinių hipotezių ir aksiomų. Autorius parodo, kad daugelis tvirtinimų neatitinka mokslinių kriterijų, todėl dažnai koreguotini.
Šioje knygoje autorius nagrinėja vieną svarbiausių vakarų baltų mitologijos šaltinių – „Der vnglaubigen Sudauen...“, arba Sūduvių knygelę (XVI a. pradžia). Šaltinis svarbus tuo, kad jame minimi daugelis sūduvių mitonimų, vėliau cituojamų kitų autorių veikaluose. Tiriamąją medžiagą sudaro vakarų baltams priskiriami mitonimai bei jų galimi kitų tautų (rytų baltų, vakarų slavų ir germanų) atitikmenys. Vieni šių mitonimų, autoriaus teigimu, yra indigenūs, kiti – skolinti, taip pat fiktyvūs neologizmai.
R. Kregždys atliko labai kruopštų ir detalų darbą, kuris plečia ir gilina mūsų supratimą ne tik apie konkretaus šaltinio – Sūduvių knygelės atsiradimo istoriją, bet ir apie baltų mitologijos, o ypač mitografijos istoriją.“
prof. habil. dr. Pēteris Vanags (Stocholms universitet)