Baltais marškiniais – be skiriamųjų ženklų

„Be iškilių asmenybių, dariusių mano gyvenimą įdomų, šie prisiminimai netektų prasmės. Žinoma, mano gyvenimą turtino ne tik įžymybės. Kiekvienas laikmetis kėlė savų iššūkių, įsiminė patirtomis istorijomis, suvedė su nuostabiais žmonėmis.“

Žymaus Lietuvos kultūros vadybininko, visuomenės veikėjo, pianisto Gintauto Kėvišo prisiminimuose „Baltais marškiniais – be skiriamųjų ženklų“ atgyja įspūdingi ir dramatiški jo karjeros vingiai. Tris dešimtmečius derinęs valstybinę tarnybą su nepriklausomo impresarijaus veikla, jis gyveno pagal neįprastus šios profesijos žmonėms standartus, dėl to dažnai atsidurdavo šalies žiniasklaidos ir politikų dėmesio centre. Darbas suvedė G. Kėvišą su daugeliu XX amžiaus muzikos legendų ir pastūmėjo rinktis netipišką, kupiną staigmenų ir iššūkių karjerą.

Buvęs kultūros ministras, ilgametis Lietuvos nacionalinės filharmonijos bei Nacionalinio operos ir baleto teatro vadovas per savo patirtį apžvelgia šalies kultūros paveikslą nuo Nepriklausomybės atkūrimo iki šių dienų. Jis praskleidžia uždangą į LNOBT, kuriam 15 metų vadovavo, užkulisius, prisimindamas sėkmės istorijas bei jų herojus, aprašo bendravimą su iškiliais Lietuvos ir užsienio teatro režisieriais, dirigentais, dainininkais ir instrumentininkais. Pasakojimas „Baltais marškiniais – be skiriamųjų ženklų“ atskleidžia mažai kam žinomų G. Kėvišo biografijos faktų, intriguoja subjektyviomis įžvalgomis ir autentiškomis detalėmis.

„Niekada nerašiau dienoraščio, netyrinėjau savo nuotraukų albumų, kuriuose susikaupė tūkstančiai kadrų. Klaidžiodamas praeities labirintais, aptikau juose ir sau pačiam netikėtų, kadaise užmarštin nugrimzdusių gyvenimo akimirkų.“