Balio Sruogos kūrinio "Dievų miškas" rašymo ir redagavimo istorija

Monografijoje tiriama Sruogos kūrinio "Dievų miškas" teksto istorija, aprėpianti tekstologinius ir recepcijos (funkcionavimo) aspektus iki ir po publikavimo. Teksto genezės tyrimus paskatino sąmoningas noras patikrinti įsitvirtinusią nuostatą, kad apie šį žinomiausią Sruogos kūrinį jau pasakyti visi esminiai dalykai. Apsispręsta susitelkti ties dokumentine konkretybe - pirminių veikalo šaltinių filologiniu tyrimu, tikintis rekonstruoti kūrinio radimosi procesą, regimą iki-leidybinių ir vėlesnių jo vertinimų kontekste. Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bibliotekos Rankraščių skyriuje monografijos autorės aptiktuose Samulionio planuotos rašyti studijos metmenyse išskirtos trys Dievų miško tyrimo gairės: kūrinio redagavimas, kritika, knygos recepcija. Monografijoje, koncentruojantis būtent į šiuos tris Samulionio, kurio darbą 1994 m. nutraukė mirtis, iškeltus klausimus, analizuojamas Dievų miško teksto fenomenas.

Tekstologiją pagimdžiusi „įtarumo hermeneutika" skatina abejoti kiekvienu bet kurio literatūros veikalo tekstu, svarstyti šaltinių autoritetingumo klausimus. Sruogos Dievų miško atveju jie iškyla itin ryškiai, nes žinomų šaltinių genezė ir savo ruožtu rašymo bei redagavimo procesas buvo ypač komplikuotas, veikiamas ir vidinių kūrybinių impulsų, ir išorinio socialinio spaudimo. Taigi ar iki šiol skaitomi Dievų miško 1957, 1997, 2005 m. leidimų tekstai atitinka tai, ką buvo parašęs Sruoga? Kurie šaltinių liudijami teksto sluoksniai atspindi autoriaus intencijas? Ar posovietiniai leidimai pateikia „kanoninį" Dievų miško tekstą „be jokių kupiūrų"?

Keliame hipotezę, kad nėra parengto stabilaus Sruogos kūrinio "Dievų miškas" teksto, bent sąlygiškai patikimai perteikiančio šaltinių duomenis ir kartu - autoriaus kūrybines intencijas, o iki šiol publikuotų "Dievų miško" tekstų grupei skirtingu laipsniu būdingas redaktorių „bendraautorystės" fenomenas.
Keliame tikslą ištirti Sruogos kūrinio "Dievų miškas" tekstų šaltinių autorinio rašymo ir taisymo ypatumus, analizuoti kūrinio redagavimo eigą.

Siekiant šio tikslo, būtina:
1) apžvelgti "Dievų miško" recepciją kaip su teksto istorija glaudžiai susijusį kontekstą;
2) ištirti "Dievų miško" tekstų kūrimo procesą: parengiamąją fazę (pirmąją kūrinio materializaciją), rašymo fazę (rankraščio ir mašin-raščio ypatybes, autoredagavimo proceso specifiką);
3) apibūdinti pasirengimo leidybinei fazei bruožus (aptarti "Dievų miško" mašinraščiuose esančius neautorinius taisymus - cenzūrinius variantus, kur įmanoma, - atskirti redagavimo sluoksnius, identifikuoti braižus ir nustatyti redaktorių tapatybę, numanomą redakcinių taisymų chronologiją, nagrinėti redagavimo įvairavimą, išryškėjusius tipus);
4) aptarti "Dievų miško" mašinraščio (LLTIB RS) autoredagavimą ir autocenzūrą (šių reiškinių problematiką ir galimybes juos atskirti);
5) apžvelgti poleidybinę teksto istorijos fazę: aptarti svarbiausius "Dievų miško" leidimus, išryškinti jų skirtumus ir bendrybes (parodyti kūrinio teksto istorijai svarbesniuose leidimuose esančias kupiūras, atskleisti individualias redaktorių pastangas atsisakyti cenzūrinių teksto korekcijų).
Tiriamoji veikla nukreipta į Sruogos kūrinio "Dievų miškas" avantekstą (rankraštį, mašinraščius, nuorašus, redakcinius mašinraščius) ir "Dievų miško" leidimų tekstus, taip pat metatekstus, liudijančius veikalo funkcionavimą ir recepciją.