Auksinis ūsas nuo 100 ligų (knyga su defektais)

Galimas knygos brokas (gali būti likusi žymė nuo anksčiau ant knygos nugarėlės užklijuotos kainos, pageltę kai kurių knygų puslapiai, gali būti susilankstęs, subraižytas arba įplyšęs knygos viršelis).

Knyga "Auksinis ūsas nuo 100 ligų", kurią jūs laikote rankose, supažindina su nuostabiu augalu - auksiniu ūsu, arba kalizija kvapiąja. Šį nereiklų naminį augalą galima pavadinti vienu iš paslaptingiausiu. Jam priskiriamos vos ne stebuklingos gydymo savybės. Apie jį beveik nėra jokios oficialios informacijos, tačiau jo populiarumas vis auga.

Aleksandras Korodeckis, žymus liaudies gydytojas ir gydymo žolelėmis specialistas, yra parašęs šias knygas: "Artritas ir artrozė", "Česnakas gydo", "Svogūnas gydo". Aleksandras kaip ieškantis žmogus aktyviai domisi naujomis fitoterapijos kryptimis.

Kas tai yra auksinis ūsas? Kodėl jis gydo? Nuo kokių ligų jį galima vartoti?

Į šiuos ir kitus klausimus Aleksasndras Korodeckis atsako savo knygoje "Auksinis ūsas prieš 100 ligų".

ĮVADAS

Jeigu kas nors ankščiau man būtų sakęs, kad aš rašysiu knygas, nebūčiau patikėjęs. Tačiau gyvenimas daro savo, ir štai aš jau keleto knygų autorius: „Artritas ir artrozė", „Česnakas gydo", „Svogūnas gydo" .Tiesą sakant darbas su šiomis knygomis suteikė man malonumo, nes aš sužinojau daug naujo ir susipažinau su įdomiais žmonėmis, be to, šios knygos sukėlė didelį skaitytojų susidomėjimą.

Aš gaunu daug laiškų, kuriuose jūs rašote apie savo problemas, prašote pagalbos, dalijatės žiniomis, pasakojate apie nuostabių augalų vartojimo rezultatus. Mane stebina tai, kad laiškai ateina ne tik iš Rusijos, bet ir iš Vokietijos, Izraelio ir kitų šalių. Tai reiškia, kad žmonės skaito mano knygas ir užsienyje, juos jaudina tie klausimai, į kuriuos aš stengiuosi atsakyti. Svarbiausia, jog mano darbas reikalingas žmonėms, o tai svarbiausias apdovanojimas už triūsą.

Štai keletas eilučių iš jūsų laiškų.

„Sveiki, Aleksandrai. Rašo jums moteris iš Vokietijos. Aš išsirašiau Jūsų knygą „Svogūnas gydo". Kai aš ją perskaičiau, sužinojau daug naudingo sau ir apsidžiaugiau pamačiusi Jūsų adresą. Nusprendžiau parašyti Jums, nes tik Jūs, tikriausiai, galėsite man padėti. Aš sergu artritu, jis mane taip kankina, kad kartais šaukiu, sutinsta keliai, skauda nugarą jeigu atsisėdu, atsikelti nebegaliu. Aleksandrai, jeigu tai įmanoma, atsiųskite man trindažolės (Comarum) visam gydymo kursui. Kad Jūs tik žinotumėt, ką aš tik neišbandžiau, viskas veltui, o Jumis aš kažkodėl pasitikiu..."

Kad jūs žinotumėte, brangūs skaitytojai, kaip malonu gauti tokius laiškus iš jūsų. Deja, aš ne stebukladarys ir padėti galiu toli gražu ne visiems. Todėl didžiausią džiaugsmą aš patiriu, kai jūs rašote apie teigiamą mano rekomenduojamo gydymo efektą.

„Sveiki, gerbiamas Aleksandrai Vladimirovičiau. Rašo jums Didžiojo Tėvynės karo invalidas Zabolotskis Petras iš Saratovo srities. Labai Jums dėkoju už atsiųstą banderolę su pelkine trindažole. Remdamasis Jūsų nurodymais, aš atlikau visą gydymo kursą trindažole iš 4 porcijų ir prieš 2 mėnesius jį užbaigiau. Yra teigiamų rezultatų: pagerėjo bendra savijauta, mažiau skauda pečių sąnarius - laisvai pakeliu rankas net su nešuliu, ko nepavykdavo padaryti prieš gydymą. Norėtųsi tęsti gydymą toliau, atsirado viltis, kad galiu pasveikti..."

Tokių laiškų dėka norisi rašyti knygas ir užsiimti fitote-apija, tirti vaistines augalų savybes bei jų vartojimą. Tuo aš ir užsiimu, atskleisdamas seniai žinomų ir visiškai nežinomų mums floros atstovų vis naujas galimybes. Mintis panaudoti kaip vaistą kambarinius augalus taip pat kilo iš jūsų laiškų.

„Gerbiamas Aleksandrai Vladimirovičiau, kodėl Jūs savo knygose nerašote apie kambarinius augalus? Juk kambarinė gėlininkystė - tai puikus poilsis ir nepakeičiamas buto papuošalas. Be to, tarp augalų „ant palangės" yra daug gydomųjų. O juk jiems auginti nereikia turėti sodo ir nekyla varginamų problemų rinkti vaistažoles. Marija Iljinična, Kostroma".

Aš labai dėkingas jums, brangūs skaitytojai, už laiškus, klausimus ir patarimus, taip pat už jūsų gyvą susidomėjimą mano knygomis. Tai dar kartą patvirtina, jog aš ne veltui dirbau.

Pastaruoju metu aš susitinku su labai įdomiais žmonėmis, kurie tiria kambarinių vaistinių augalų naudojimą. Aš buvau tiesiog sukrėstas „vaistinės ant palangės" galimybėmis, tačiau man net į galvą neatėjo parašyti knygą apie vieną iš jų, kol mano prieškambaryje nepasigirdo skambutis.

Kas įvyko toliau ir kokie įvykiai buvo paskui, jūs sužinosite perskaitę šią knygą.