Atsivėrimas

Svetlana reiškia Nešanti Šviesą. Labai retai žmogaus paskirtis, jo veiksmai ir vardas visiškai sutampa, kaip Svetlanos de Rogan-Levašovos atveju. Nuo ankstyvos vaikystės jos gyvenimas pasižymėjo šviesos, žinių, dvasinio tobulėjimo siekiu. Pasakyti, kad jos gyvenimas nepaprastas - vadinasi, nieko nepasakyti. Nuo pirmų gyvenimo žingsnių jai teko susitaikyti su tuo, kad ji ne tokia, kaip visi, su tuo, kad ji gali daryti daug ką, kas nesuprantama ir nepasiekiama aplinkiniams. Dar visai mažai Svetlanai teko pačiai suprasti ir įsisavinti savo galimybes, mokytis jas kontroliuoti ir teisingai naudoti. Ji anksti patyrė nesupratimo ir nepasitikėjimo, pavydo ir žiaurumo, vienatvės ir neapykantos kartėlį. Nuostabūs gebėjimai, kuriais ji pasižymėjo nuo vaikystės, ją supantiems žmonėms pasirodė nesuprantami ir nepageidaujami; jai teko vienai išgyventi ir gyventi šiame gana pavojingame, klastingame pasaulyje, ypač vienišai mažai mergaitei...


Autorė aiškino: „Aš nusprendžiau pasinaudoti pačiu patikimiausiu ir gerai patikrintu metodu – persikėlimu laike – kad absoliučiai tiksliai atstatyčiau įvykius ir jų detales, iš naujo pergyvendama būtent tą dieną (ar dienas), kada mano pasirinktas įvykis turėjo įvykti. Tai man buvo vienintelis teisingas kelias, kad pasiekčiau norimą rezultatą, todėl kad įprastu „normaliu“ būdu iš tiesų neįmanoma tokiu tikslumu atstatyti seniai buvusius įvykius...

... Aš gimiau Lietuvoje, mažame ir nuostabiai žaliame Alytaus miestelyje, toli nuo garsių žmonių ir „didžiųjų valstybių“ audringo gyvenimo... Tuo metu, dažniausiai nuosavuose namuose ir nameliuose, apsuptuose sodų ir gėlynų, jame gyveno apie 35 000 žmonių. Visą miestelį supo senas miškas, sukuriantis didžiulės žalios taurės įvaizdį, kurioje jaukiai ir taikiai glaudėsi, gyvenantis savo ramų gyvenimą kunigaikščių miestelis...“