Atmintis ir tapatybė

”Man buvo suteikta galimybė asmeniškai patirti “blogio ideologijas”. Tai yra kažkas, ko negalima ištrinti iš atminties. (...) Tikrąjį ano, visą Europą užliejančio, blogio dydį suprato netgi ne visi, kurie buvo pačiame šio sūkurio centre. (...) Tuomet mąsčiau, kad šis blogis tam tikru būdu buvo būtinas pasauliui ir žmogui. Kartais kai kuriose žmogaus egzistencijos akimirkose ir blogis pasirodo esąs naudingas, nes sukuria galimybes gėriui. Argi Johannas Wolfgangas von Goethe neapibūdino velnio, kaip tos jėgos,/ kuri nuolatos trokšta blogio ir visada įgyvendina gėrį”.
"Nesiduok pikto nugalimas, bet nugalėk pikta gerumu" (Rom 12,21)
Rašydamas šią knygą, Jonas Paulius II mintimis sugrįžo į 1993 metais Kastelgandolfe vykusius pokalbius. Du lenkų filosofai, Józefas Tischneris ir Krzysztofas Michalskis, Vienos Humanitarinių mokslų instituto (Institut für die Wissenschaften vom Menschen) įkūrėjai, jam pasiūlė kritiškai – istoriškai ir filosofiškai – analizuoti dvi XX amžių paženklinusias diktatūras – nacizmą ir komunizmą. Tuometiniai pokalbiai vėliau buvo užrašyti. Remdamasis šiais pokalbiais, Šventasis Tėvas panoro žengti pirmyn ir praplėsti apmąstymų akiratį: taip ir atsirado ši knyga, kurioje, vos įžengus į trečiąjį tūkstantmetį, aptariamos žmonijos likimą nulėmusios temos. Išskirtinio dėmesio vertas ir knygos epilogas: kas ištiesų įvyko lemtingąją 1981 m. gegužės 13 d., kai Joną Paulių II pašovė lig šiol neklydusio žmogaus kulka.