Aš neklajoti negaliu. Archyvai

Vytautas Mačernis - vienas jauniausių Lietuvos klasikų, ryškiausias savo kartos atstovas, žymiausias gyvenimo prasmės ieškotojas lietuvių literatūroje.

Leidinio pavadinimas „Aš neklajoti negaliu“ pasirinktas ne-atsitiktinai: 1941 m. šie eilėraščio „O mylimoji, mano slaptas ilgesys“ žodžiai ne tik apibūdino paties poeto dvasinę būseną, bet, vertinant iš šių dienų perspektyvos, lyg ir nuspėjo jau legendomis apipintą, „klajojančią“ Vytauto Mačernio kūrybinio, memorialinio palikimo ateitį.

Nepaisant to, Maironio lietuvių literatūros muziejuje saugomas sukauptas gan gausus, vertingas ir labai įdomus poeto archyvas, kurį ir norime šiame leidinyje pristatyti visiems Vytauto Mačernio kūrybos gerbėjams.

Tyrinėjant šio archyvo eksponatus tarsi savaime išryškėjo ir susidėliojo pagrindinės leidinio temos, atskleidžiančios svarbius poeto gyvenimo etapus, bet tuo pačiu ir persipinančios viena su kita. Šis leidinys išskirtinis tuo, kad jame publikuojami tik Maironio lietuvių literatūros muziejuje saugomi Vytauto Mačernio rinkinio originalai. Tad pasakojimas per eksponatus prasideda nuo Sedos vidurinės mokyklos II klasės moksleivio dienyno ir Telšių vyskupo Valančiaus valstybinės gimnazijos moksleivių fotografijų, tęsiamas per išsaugotus V. Mačernio portretus su dedikacijomis, per studijų knygelės įrašus ir to laikotarpio fotografijas, akcentuojant, kaip svarbu poetui buvo kalbų mokėjimas, tekstų vertimas, minčių apie literatūrą fiksavimas, bei užbaigiant ypatingiausia palikimo dalimi - laiškais Bronei Vildžiūnaitei bei poezijos rankraščiais.

Siekiant ne interpretuoti, o parodyti paties Vytauto Mačernio asmenybę per jo žodžius, leidinyje cituojami fragmentai iš įvairiose knygose anksčiau publikuotų poeto laiškų Danguolei Jackevičiūtei, Pauliui Jurkui ir Bronei Vildžiūnaitei. Taip pat rodomi mažai žinomų eilėraščių „ Po milijono metų, gal daugiau../* ir „Kai ašen kartę po ilgų kelionės metų../* rankraščiai, kurie pirmą kartę buvo publikuoti tik 2014 m. Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto išleistoje knygoje „Vytautas Mačernis. Man patiko tik vandenys gilūs** (sudarytojas Manfredas Žvirgždas). Šiame leidinyje pirmę kartę publikuojami šeši V. Mačernio laiškai B. Vildžiūnaitei. Poeto asmenybę atskleidžia ir įdomūs asmeniniai daiktai: kepuraitė, kaklaraištis, grožinės literatūros knygos, mažo formato žodynėliai.

Už didžiąją dalį Vytauto Mačernio rinkinyje saugomų vertybių esame dėkingi gerbiamai Bronei Vildžiūnaitei. Pirmieji originalūs eksponatai muziejų pasiekė 1970 m., ruošiantis minėti 1971 m. Vytauto Mačernio 50-ęjį gimtadienį. Kiti muziejaus fondus papildė 2011, 2012 ir 2017 m. Taip pat labai vertiname literatūrologo, vertėjo, profesoriaus Aleksandro Krasnovo 1976 m. padovanotus Vytauto Mačernio studijų laikotarpio eksponatus bei džiaugiamės žurnalisto, rašytojo, vertėjo Juozo Ke- liuočio muziejui perduotu poeto išversto F. Burdilono (F. Bour- dillon) eilėraščio rankraščiu.

Vytautas Mačernis - laiko nebepaliečiamas poetas, lietuvių literatūrą praturtinęs amžinybės vertais kūriniais, visuomet išliks aktualus, suprantamas, mylimas.