Aš mergytė, kaip pupa. Spalvinimo ir poezijos knyga

Ši spalvinimo ir poezijos knyga "Aš mergytė, kaip pupa"- lyg terapija, skatinanti fantaziją, susikaupimą. Ji tinkama ir vaikams, ir suaugusiems, panorusiems susipažinti su fraktografijos ir zentanglės elementais.

Fraktografija - tai metodika, kuri jungia tris meno terapijos rūšis: fraktalus, neurografiką ir Zen raizgalynes. Išvertus „frakto" - tai piešinio fraktališkumas + grafija -užrašymas, brėžinys, piešimas. Piešiam, braižom save ir supantį pasaulį. Tai veiksmingas ir naudingas savęs pažinimo ir savirealizacijos būdas, neatskleistų galimybių atskleidimas ir pritaikymas gyvenime. Šis piešimo ir spalvinimo būdas daro stiprų poveikį vaikų emocinei, psichinei, fizinei būsenai.

Per smulkiąją motoriką (plaštakos raumenų) tiesiogiai stimuliuojama smegenų veikla, sumažinama įtampa, vaikas (ir suaugusysis) atsipalaiduoja, geriau koncentruoja dėmesį, tai padeda įsisavinti didesnį informacijos kiekį, geriau mokytis. Auga vaiko savivertė. Jis lengviau mezga kontaktus su bendraamžiais bei suaugusiaisiais. Gerėja santykiai.

Spalvų reikšmė savijautai žinoma nuo senų laikų, spalvos per regą stimuliuoja atitinkamus smegenų centrus ir kitus organus ir palankiai veikia sveikimo procesus. Skatina dvasinį vaiko augimą ir kūrybinių galimybių tobulėjimą. Šio metodo naudojimas parodo žmogaus vidinę būseną ir galimybę ją koreguoti piešiant kitus piešinius. Tai įrodyta specialistų, labai gerai atsiliepia pedagogai. Lietuvoje šis metodas pradėtas taikyti 1991-1992 m. Ypač ryškūs santykių pokyčiai vyksta tarp šeimos narių, kai vienu metu kartu piešia ir vaikai, ir suaugusieji. Kolektyvinis piešimas aktyviai keičia psichologini klimatą šeimoje.

Kai žmones pradeda piešti ir atsipalaiduoja, jie negali nustoti piešti. Kai protas ilsisi, įsijungia pasąmone, žmogus užmiršta visus rūpesčius ir sukuria nuostabius kūrinius, nustebindamas netgi save.

Parengti knygą padėjo Rimutės Balnienės anūkė Emma Urtė (5,5 metai), kuri kaip ir visi vaikai visada sako tai, ką iš tiesų galvoja.

Apie autorius

Rimutė BALNIENĖ - aukščiausios kategorijos neonatologė 41 metų metus dirbo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Neonatologijos klinikos Išnešiotų naujagimių skyriaus gydytoja neonatologė, konsultavo naujagimių sveikatos ir priežiūros klausimais. Šiuo metu džiaugiasi užtarnautu poilsiu, gyvenimo pilnatvę rado mene. Organizuoja savo darbų parodas Lietuvoje, Šveicarijoje ir kitose užsienio šalyse. Kuria abstrakčias tapybines kompozicijas ant šilko, naudodama įvairias šilko technikas, eksperimentuoja su spalvomis, formomis, technikomis ir medžiagomis. Veda tapybos ant šilko ir fraktalų piešimo mokymus.

Šios knygelės tekstų autorius (1908-1950) - tragiško likimo poetas Kazys Jakubėnas. Eiles jis pradėjo rašyti ir publikuoti dar besimokydamas pradinėje mokykloje. Nuo 1936 m. ėmė rašyti patiems mažiausiems, kurie tik pradeda skaityti arba dar klausosi skaitančių vyresniųjų. K. Jakubėno eilėraščiai trumpi, skambūs, lengvai ir greitai įsimenami, giedrios nuotaikos, subtiliai persipina su įvairiais pamokymais. Juose kalbama apie tai, kas vaikui artima ir suprantama: apie gamtą, paukščius ir žvėrelius, žaidimus ir pramogas. Sklandus ir melodingi eilėraščiai traukė kompozitorių akį, dėl to anaiptol ne vienas K. Jakubėno eilėraštis virto dainele vaikams. Kaip ir liaudies dainose gyvūnai jose veikia kaip žmonės, neįkyriai ir įtikinamai duodami augančiam vaikui sektiną arba nesektiną pavyzdį. Daugiau šio poeto eilėraščių galima rasti anksčiau išleistose rinktinėse: „Šimtas vyturėlių", „Kas kiemely daros" ir kitose knygelėse.