Arvydas Každailis: grafika, knygų dailė, dekoratyvinė dailė, heraldika

Esu dailininkas. Kūryba man – neribotos laisvės sritis. Kurdamas tarsi žaidžiu. Kartu tai mano profesija.
Norėti būti ar būti? „Norėti būti“ vis skatino keistis, o „būti“ – išsaugoti savastį. Jos neieškojau, nes nebuvau pametęs. Nekintamo „savo veido“ lyg ir neturėjau, todėl kiekvieną kartą, imdamasis naujo kūrinio, tarsi keliautojas pajusdavau nepakartojamą atradimo džiaugsmą.
Mano kūrybos ir domėjimosi kryptis dažniausiai nesutapdavo su mados kryptimi, neretai būdavo priešingos. Savęs klausdavau, kas svarbiau: naujumas ar tobulumas? Širsdavau, kad negaliu prilygti praeities meistrams.
Vis didesnį įspūdį daro krikščioniškoji humanizmo įvaizdžių ir simbolių visuma. Ypač teiginys, kad žmogus sukurtas pagal Dievo paveikslą, kad žmogaus kūnas yra Jo dvasios indas.
Arvydas Každailis
--
Arvydas Každailis, kilęs iš Baisogalos (Radviliškio raj.), Vilniaus dailės institutą baigė 1962 metais. Studijuodamas dirbo knygų dailininku „Vagos“ ir „Minties“ leidyklose. Nuo 1964-ųjų 23 metus dėstė M. K. Čiurlionio menų mokykloje, Dailės skyriuje. 1968 m. Rašytojų sąjungos klube surengė pirmąją ofortų ir lino raižinių parodą. 1986 m. užbaigė 54 iliustracijų ciklą S. Daukanto „Būdui senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių“. Darbas buvo pastebėtas ir įvertintas: 1990 m. Pabaltijo knygos meno trienalėje kūrinys apdovanotas Didžiuoju gintaro prizu, o TSRS knygos meno konkurse – A. D. Gončarovo premija. 1987 m. tapo savo veiklą atnaujinusios Lietuvos heraldikos komisijos nariu. 1999 m. apdovanotas Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino V laipsnio ordinu. 2002 m. ofortų ciklas „Versus aureus“ leidyklos išleistai Petro Dusburgiečio „Prūsijos žemės kronikai“ ir dailininko heraldikos darbai buvo apdovanoti Nacionaline premija.
--
Santrumpa a