Ars Magna. Slėpiniai

Oskaro Milašiaus "metafizinės poemos" "Ars magna" (1924) ir "Slėpiniai" (1927) - išskirtiniai XX a. Europos literatūros tekstai, savo forma primenantys klasikinius mistinius veikalus.

Nuo meno čia einama metafizikos link, mistinė patirtis susiejama su Alberto Einšteino reliatyvumo teorijos nuojauta, alcheminiai ir kabalistiniai terminai tarnauja krikščioniškai egzegezei, o visa tai sulydo unikalus poetinis talentas.


Oskaras Milašius (Oscar Vladislas de Lubicz Milosz; 1877-1939) - aristokratų palikuonis, poetas (rink. "Nuopuolių poema", l 899; "Septynios vienatvės",1906; "Pradmenys", 1911; "Poemos", 1915; "Adramandoni", 1918 ir kt.), dramaturgas ("Migelis Manjara", 1913, "Mefibosetas", 1914), romanistas ("Meilės įšventinimas", 1910; "Zborovskiai", 1913), filosofas mistikas, diplomatas, politikas. Gimė įvairiatautėje, įvairiakalbėje šeimoje Čerėjos dvare (dab. Vitebsko sr., Baltarusija). 1899 m. apsigyveno Paryžiuje. Baigė asirologijos ir hebraistikos studijas. 1919 m. viešai pasiskelbė esąs lietuvis. 1920-1925 m. buvo Lietuvos atstovu (Charge d'Affaires) Prancūzijoje, 1925-1938 m. - Lietuvos atstovybės Paryžiuje patarėju. Propagavo lietuvių kultūrą Vakarų Europoje politiniais, etnologiniais etiudais, vertimais ("Senosios Lietuvos pasakos ir pasakojimai", 1930; "Mano motušės pasakos", 1933). Mirė Fontainebleau (netoli Paryžiaus).

Iš prancūzų kalbos vertė Petras Kimbrys