Ars et praxis, VII tomas

Žurnalo "Ars et praxis" tikslas – skleisti Lietuvos ir užsienio šalių humanitarinius mokslinius tyrinėjimus, skelbti originalius muzikos istorijos, teorijos, muzikinio folkloro, atlikimo meno, teatrologijos, kinotyros ir kitus tyrimus. Pagrindinė "Ars et praxis" paskata – suteikti galimybę žurnalo puslapiuose publikuoti savo darbus ne tik patyrusiems mokslininkams, bet ir kitiems LMTA dėstytojams, doktorantams, vyresniųjų kursų studentams.

Leidinys skatina skleisti savarankiškais tyrimais, stebėjimais, eksperimentais, duomenų interpretacijomis paremtas mokslines idėjas, diskutuoti svarbiais mokslo klausimais, keistis nuomonėmis apie savo ir kolegų tyrimus. "Ars et praxis" redaktorių kolegija įsipareigoja esant reikalui konsultuoti studentus, doktorantus ir jaunus mokslininkus, rengiančius savo pirmąsias mokslo publikacijas.

"Ars et praxis" taip pat skelbiamos moksliškai komentuotos šaltinių publikacijos, galinčios atverti galimybes tolesniems moksliniams tyrimams, taip pat moksliniai interviu.

TURINYS

Pratarmė
Foreword

ARS

Danutė Petrauskaitė.
Juozas Naujalis muzikinėje Juozo Žilevičiaus veikloje | Juozas Naujalis in the musical activity of Juozas Žilevičius

Tamara Vainauskienė.
Valstybės teatro solistė Vladislava Grigaitienė: balso metamorfozė ir vokalinio meno principų kilmė | State Theatre soloist Vladislava Grigaitienė. Voice metamorphosis and the origin of vocal art principles

Judita Žukienė.
Stasio Vainiūno fortepijoninių kūrinių sąrašo rekonstrukcija | A reconstruction of the list of works for piano by Stasys Vainiūnas

Audronė Žiūraitytė.
Eduardo Balsio baleto „Eglė žalčių karalienė“ interpretacijų įvairovė | Variety of the interpretations of Eduardas Balsys’ ballet “Eglė, žalčių karalienė”

Ramunė Marcinkevičiūtė.
Menininkas kaip spektaklio personažas Eimunto Nekrošiaus teatre. Režisieriaus pasaulėžvalgos retrospekcija | The artist as a character in Eimuntas Nekrošius’ theatre. A retrospective of the director’s worldview

Vēsma Lēvalde.
Digimodernism in theatre: perspective and narrative | Skaitmeninis modernizmas teatre: perspektyvos ir naratyvas

Анастасия Коржова.
Театроведение Украины в первой трети ХХ в.: организационные, методологические и жанровые особенности | Ukrainos teatrologija XX amžiaus pirmajame trečdalyje: organizaciniai, metodologiniai ir žanriniai bruožai | Theatre studies of Ukraine in the first third of the 20th century: organisational, methodological and genre features

Miglė Miliūnaitė.
Sakralinės ir pasaulietinės muzikos santykio transformacija vėlyvaisiais viduramžiais: Charleso Tayloro sekuliarizacijos teorijos perspektyva | The transformation of the relationship between sacred and profane music during the Late Middle Ages. The perspective of Charles Taylor’s theory of secularisation

PRAXIS

Vincenzo De Martino, Lina Navickaitė-Martinelli.
Drumming on the keys: Béla Bartók’s pianistic style and its linkage to the aesthetics of Primitivism | Būgnijimas klavišais: Bélos Bartóko pianistinis stilius ir jo sąsajos su primityvizmo estetika

Raimonda Žiūkaitė.
Triadų (konsonansinių trigarsių) junginių algoritmizavimo galimybės | The algorithmisation of triadic progressions

Vytenis Gurstis, Audronė Žiūraitytė.
Somatikos teorijų ir praktikų taikymo fleitininkams perspektyvos | Prospects of applying Somatics techniques and practices for flute players

Ramunė Kryžauskienė.
Individuali profesoriaus Petro Geniušo fortepijono dėstymo metodika | Individual piano teaching methodology of Prof. Petras Geniušas

Rimgailė Renevytė.
Personažas kaip atmosfera | Character as atmosphere

Živilė Mičiulytė.
„Post-tiesos“ fenomenas ir refleksyvioji tiriamoji dokumentika | The post-truth phenomenon and reflexive-exploratory documentary

Agnė Railaitė-Jurkūnienė.
Meno ir amato aspektai: specifika, diferenciacija, sintezė akompanuojančio pianisto veikloje | The aspects of art and craft: specific features, differentiation and synthesis in the work of the accompanying pianist

PRIEDAI

Kronika. 2019
Apie autorius
About the authors