Ar pažįsti Kiukį?

Knyga "Ar pažįsti Kiukį?" – puiki galimybė pasidalinti paslaptimis ir mažųjų pasaulio įžvalgomis, kurių dažnai nepastebi suaugusieji. Galų gale tai puiki psichologinė lektūra, kaip bendrauti su mažesniu išdykusiu broliuku ar kaimynu. Humoras primena gerąsias A. A. Milne'o ("Mikės Pūkuotuko") ar D. Bisseto ("Aukštyn kojom") pasakų tradicijas.

Kiukis – keistas, švelnus, mistinis padarėlis, kurį mergaitė Luka parsineša namo iš parko. Jis truputį primena stebuklinių pasakų personažus – Astridos Lindgren Karlsoną, Tove Jansson Trolį Mumį; o čia – dar mažesnis ir bendraujantis su vaiku!

Koks tavo vardas?

Kiukis net išsižiojo. Jis neturėjo vardo. Tylėdamas trūkčiojo pečiais į milijoną kitų klausimų: kodėl jis toks plaukuotas, kodėl vienas, kur jo namai, kur jo broliai, seserys, iš kur jis atsirado, kodėl be drabužių, mergaitė jis ar berniukas, kam vagia svetimus ledus...

- Užteks. Aš pavargau nežinoti tiek daug atsakymų. - Kukis šleptelėjo į ledų balą ir graudžiai pravirko.

- Neverk... Padarėli... - švelniai pasakė ji. - Aš tave suradau ir kviečiu į savo namus... Kartu pagyventi. Mama, mama!.. - garsiau šūktelėji ji moteriai, stovinčiai tolėliau nuo jų. - Ar galiu šitą mažą padarėlį pasiimti namo?

Atsakymas nuskambėjo neįtikėtinai greitai:

- Jei tai ne žiogas ar ne pelė, kuriuos aną kartą parsinešei iš parko... Norėjau pasakyti, kad jei tu ir vėl įsivaizduoji, kad samanų kupstas gali būti kas nors - tada gali.

- Tu juk ne žiogas ir ne pelė, taip? - švytėdama mergaitė nuo žemės pakėlė Kiukį ir įsidėjo į mažą krepšelį, kuriame ridinėjosi keli seni kaštonai, viena gilė ir du kankorėžiai.

Iliustravo Irmina Dūdėnienė