Apie literatūrinę "Žagarų" grupę ir ne tik

"Gimiau Vilniuje, kuris anuomet priklausė Lenkijos valstybei. Tačiau mano šeima buvo glaudžiai susijusi ne tik su senąja, bet ir su moderniąja Lietuva. Mano tėvas buvo poetas Teodoras Bujnickis, kuri Czeslawas Miloszas pavadino „paskutiniuoju Didžiosios Kunigaikštystės bardu", kartu cituodamas žinomą jo eilėraštį apie Lietuvą.

Mano mama Anna Stawska, kilusi iš mišrios lietuvių ir lenkų šeimos, augo etninėje Lietuvoje, Panevėžyje. Ir aš, būdamas vaikas, ten praleidau keletą karo metų. Todėl galiu bemaž pritaikyti sau Miloszo žodžius, kuriuos jis ištarė po Nobelio premijos įteikimo:

Gera yra gimti mažame krašte, kuriame gamta atitinka žmogaus mastelį, kur amžiams bėgant sugyveno kartu skirtingos kalbos ir skirtingos tikybos.

Nes ir tarpukario Vilnija, nepaisant sienos, skyrusios ją nuo vadinamosios Kauno Lietuvos, priklausė šiam mažajam kraštui. Aš dėkoju likimui, kad gimiau Vilniuje, nepaprasto grožio mieste, į kurį nuolat grįžtu ir su kuriuo jaučiu nepertraukiamą ryšį. „Niekad tavęs, mieste, negalėjau palikti", - galiu dar sykį pakartoti Miloszo žodžius.

Dėl šių emocinių priežasčių leidausi į didįjį intelektualinį nuotykį su Lietuvos ir Vilniaus literatūra bei kultūra. Į šią knygą sudėtose apybraižose ir studijose daugiausia susitelkiama į tos neįprastos paribio erdvės problemas. Siekiu parodyti daugeliu gijų susijusią daugiakultūrę ir daugiaetnę bendriją, kaip ją atspindėjo tos lenkų literatūros srovės, kurios rėmėsi šio nepaprasto krašto, plytinčio tarp Nemuno ir Neries, tradicijomis, erdve ir kraštovaizdžiu.

Tai buvo sudėtinga bendrija, kurią daug sykių mėgino sunaikinti nacionalistiniai konfliktai. Ne veltui knygoje sudėtų tyrinėjimų centre atsiduria „Žagarai" - laikraštis ir literatūrinė grupė. Ir ne tik dėl vieno iš šios grupės įkūrėjų Czeslavvo Miloszo, bet ir dėl viso poetų bei publicistų kolektyvo, išreiškusio lenkų, lietuvių, baltarusių ir žydų bendrystės idėją. Si idėja buvo priešinga siauram provincialumui ir atvira Didžiosios Kunigaikštystės istorijai, kurios paveldui taip pat skiriu daug dėmesio."

Tadeusz Bujnicki