Antikristas

F. Nietzsche „Antikristas“ – tai galingiausia krikščionybės ir jos propaguojamos „vergų moralės“ kritika. Ši knyga, kurios pavadinimą tiksliau reikėtų versti „Anti-krikščionybė“, yra vienas skandalingiausių ir aštriausių F. Nietzsche kūrinių, lyg skalpeliu su firminiu jo intelektualiu sarkazmu pjaunanti per Vakarų pasaulio vertybes.

„Žodis „krikščionybė“ yra nesusipratimas – pasaulyje buvo tik vienas tikras krikščionis, tas mirė ant kryžiaus.“
F. Nietzsche

„Dievas mirė“ – viena iš daugelio plačiai žinomų vokiečių filosofo, kritiko, poeto, rašytojo, kompozitoriaus ir genialaus mąstytojo Friedricho Wilhelmo Nietzsche (1844–1900 m.) tezių, prilipdžiusių jam ateisto etiketę, nors ji simbolizuoja tik tragišką jo viso gyvenimo tikrojo tikėjimo ir dieviškumo paiešką. Ar gali būti, kad krikščionybė, kuriai turime būti dėkingi už visą Vakarų civilizacijos iškilimą, kartu atsakinga ir už šiuolaikiniame pasaulyje klestintį nihilizmą ir mūsų „vergų moralę“?

Übermensch, arba „Antžmogis“ – dar vienas garsus F. Nietzsche terminas, kurį skolinosi ir fašistai, ir įvairaus plauko kraštutiniai nacionalistai (o Hitleris juo netgi pateisino Holokaustą), nors pats filosofas atvirai šlykštėjosi radikaliomis nacionalistinėmis idėjomis. Daręs įtaką visiems svarbiausiems XX ir XXI amžiaus mąstytojams ir ištisoms moderniosios filosofijos tendencijoms, F. Nietzsche lieka iki galo nesuprastas, įvairiai interpretuojamas, todėl vis dar aktualus, vertinamas, uoliai skaitomas ir, nors baigė gyvenimą beprotybės šešėliuose, nuolat cituojamas iškiliausių šių dienų žmonijos protų ir atgimstantis populiariojoje kultūroje. Skaitykite šį pirmą ir vienintelį „Antikristo“ vertimą lietuviškai, kad pasiektumėte tai, kuo šventai tikėjo autorius – kiekvienos asmenybės galimybę išsivaduoti iš žlugdančių visuomenės suvaržymų.

„Žmogus – vienintelis iš visų gyvūnų įspaustas į savo paties sugalvotus rėmus, liguistai ir pavojingai nuklydęs nuo natūralių instinktų. Žinoma, dėl visų šių savybių jis yra pats įdomiausias.“
F. Nietzsche