Antazavės šilo mūšis, krašto rezistencija ir genocidas

Tam, kad atsirastų ši knyga "Antazavės šilo mūšis, krašto rezistencija ir genocidas", daugelį metų kaupiau gerų žmonių užrašytus amžininkų prisiminimus apie Antazavės krašte okupantų įvykdytus kruvinus darbus - genocidą. Leidinio skaitytojas susipažins su Antazavės krašto kovotojų - partizanų trumpomis biografijomis, lemtingojo Šilo mūšio eiga ir tolesniu Lokio rinktinės Vyties kuopos partizanų gyvenimu bei jų kova su okupantais.

Antazavės šilo mūšio eiga ir pasekmės kruopščiai aprašytos šioje knygoje publikuojamame nežinomo autoriaus, kovotojo dienoraštyje. Čia surinkti ir pasakojimai apie Vytauto apygardos Lokio rinktinės Vyties kuopos partizanų vado Mykolo Kazano-Mutkos, Siaubo didvyrišką žūtį, jo bendražygių prisiminimai ir išgyvenimai. Aprašomas kovotojų už Laisvę pagerbimas ir jų atminimo įamžinimas. Skaitytojai plačiau supažindinami su patriotų Kazanų šeima ir jos atminimo įamžinimu Zarasuose.

Leidinyje nušviečiama ir Nepriklausomos Lietuvos savanorio, Vyčio kryžiaus ordininko, Lokio rinktinės Vyties kuopos partizanų vado Antano Streikaus-Tamošiuko bei visos Streikų šeimos kova už Lietuvos laisvę bei jų atminimo įamžinimas. Publikuojama Laimono Abariaus „Partizaninio karo kronika" (sutrumpinta), kurioje aprašomos Lokio rinktinės Vyties kuopos partizanų 1944-1958 m. pasipriešinimo kovos ir jų pasekmės. Knygoje skaitytojas taip pat ras Dainiaus Noreikos straipsnį „Antazavės šilo mūšio aidai", pirmą kartą publikuotą 2012 m. žurnale „Karys" bei daugelio kitų autorių rašinius šia tema. Aprašytas ir Vyties kuopos partizanų žeminių atstatymas bei jų iškilmingas ati¬arymas 1999 m. Prašau skaitytojų neįsižeisti, kad knygoje vartojami autentiški okupantų terminai: Nepriklausomybės kovotojus jie vadino „banditais", o mūsų partizanų būrius - „gaujomis".

Kaimynai ir kiti liudininkai išsamiai pasakoja apie Antazavės valsčiaus Salinių kaimo Gaidžių šeimos tragediją - genocido nusikaltimą, kurį vykdė aršiausias Antazavės stribų vadas Kirilas Kurakinas su savo bendrais stribais: Petru Bartasevičiumi, Jonu ir Juozu Šakaliais. Jie uždegė gyvenamąjį namą, nušovė ir sudegino 57 metų amžiaus Karoliną Gaidienę, devintą mėnesį nėščią 23 metų Veroniką Gaidienę, 6 mėnesių Albinutę Gaidytę. Partizanas Leopoldas Gaidys užduso degančio namo dūmuose. Knygoje publikuojami Gaidžių šeimos artimųjų, giminių, kaimynų prisiminimai, liudijimai bei nukentėjusius gynusio advokato Vytauto Zabielos kalba, pasakyta respublikinio teismo proceso metu.

Manau, kad yra dar daug nepaminėtų įvykių, susidūrimų, susišaudymų su okupantais. Daug įvykdytų įskundimų, areštų ir žudymų, kurių liudijimų nepavyko surinkti ir įamžinti. Tikiu, jog būsimosios kraštotyrininkų kartos bei profesionalūs istorikai tuos klausimus ir faktus išaiškins bei aprašys.
Daugiau nei dešimt metų okupantai smurtaudami ir žudydami siautėjo Antazavės krašte. Todėl svarbiausia mūsų užduotis ir pareiga - sukaupti liudijimus, prisiminimus, pasakojimus apie tai, ką jie padarė vykdydami sovietinį genocidą.

Esu nepaprastai dėkingas tiems, kurie parašė ir leido publikuoti straipsnius, užrašė gyventojų prisiminimus - šviesios atminties bendradarbiams V. Baltakiui, O. Juodelienei, I. Klabiui, V. Kuzmai, P. Namajūnui, J. Pusliui, A. Pužui, P. Stankevičiui, šiandien besidarbuojantiems L. Abariui, G. Dručkui, V. Indrašiui, E. Jurevičienei O. Kačkienei, I. Maldauskui, L. Malcienei, V. Nevronytei, D. Noreikai, D. Pulokaitei, L. Raubiškienei, V. Urbonui. Daug svarbių ir vertingų žinių suteikė žuvusiųjų kaimynai, giminės, artimieji ir draugai - A. Dijokienė, M. Dijokaitė, V. B. Janušonytė, J. Laponaitė, A. Lukošiūnaitė, A. Mazūrienė, J. Ragėnienė, V. Raugas, B. Streikus, A. Turkus, V. Urbanas, A. Žaibus.

Knygą stengiausi pagyvinti savo fotografijomis, kurias kaupiau ne vienerius metus.
Už visokeriopą pagalbą ir bendradarbiavimą nuoširdžiai dėkoju R. Jurevičiui, už leidinio korektūrą ir techninio darbo atlikimą - B. Kačianovienei.
Ši knyga - tai dar vienas rašytinis paminklas Antazavės krašto patriotams, kentėjusiems ir žuvusiems už krašto ir visos Lietuvos Laisvę ir Nepriklausomybę.

Jonas Nemanis, Lietuvos garbės kraštotyrininkas