Amo sūpuoklės (knyga su defektais)

Galimas knygos brokas (gali būti likusi žymė nuo anksčiau ant knygos nugarėlės užklijuotos kainos, pageltę kai kurių knygų puslapiai, gali būti susilankstęs, subraižytas arba įplyšęs knygos viršelis).

Jeigu kuris nors mūsiškių po patikrinimo, sukaupęs visą drąsą, kurį nors načalniką ar net patį lagerio komendantą Šištvanjonovą, būdavo, paklausia, kada būsim paleisti namo, tie trumpai atsakydavo: SKORO DOMOJ. Tai reiškė: Greit važiuosit.
Tasai rusiškas GREIT pavogė iš mūsų ilgiausią pasaulyje laiką.

ŽINAU, KAD SUGRĮŠI, – senelės ištarti žodžiai septyniolikmetį rumuną Leo, žvarbų 1945-ųjų sausio rytą išvežtą į priverčiamųjų darbų sovietų lagerį, palaikė visus penkerius ten praleistus metus. Utėlės, nušalusios galūnės ir į maistą mainomi anglies gabalai, cementas ir šlako blokeliai, statybvietės ir kolchozo laukai, blakėmis apėję narai barakuose, meilės guolius dengiančios paklodės, sargybinių šunys, 334 velioniai ir nuolatinis alkis – visa tai yra lagerio kalinių kasdienybė, pasauliui skaičiuojant taikos metus po Antrojo pasaulinio karo. Kaip neišprotėjus ištverti ir išsaugoti savastį, kad išėjęs į laisvę galėtum grįžti į gyvenimą?

Žadą gniaužianti ir meistriškai parašyta vaikino (iš)gyvenimo istorija alsuoja tikrove – autorė knygą „Amo sūpuoklės“ rašė remdamasi iš jos gimtojo kaimo kilusio Oskaro Pastioro ir kitų žmonių skausminga patirtimi lageryje, kur širdis tėra kraujo pompa, vienas mostas lopeta lygus vienam gramui duonos, o alkis tampa nė per žingsnį nesitraukiančiu alkio angelu, palaikančiu trapų ryšį su gyvenimu.

Herta Müller (g. 1953) – iš Rumunijos kilusi, Vokietijoje gyvenanti rašytoja, Nobelio literatūros premijos laureatė, pelniusi gausybę kitų apdovanojimų, jos knygos išverstos į daugiau nei 20 kalbų. Šis romanas – tai žvilgsnis į iki šiol mažai tyrinėtą Europos istorijos puslapį.

„Knygos tekstas toks gražus, kad kartais net pamiršti, jog ji kalba apie gryną siaubą.“
Romano vertėjas Antanas Gailius