Akmenų spardytojas

Torbjornas Flygtas (Torbjörn Flygt, g. 1964) – populiarus šiuolaikinis švedų rašytojas. Debiutavo 1995 m. romanu „Ilgiausia akimirka“. Didžiausios šlovės sulaukė 2001 m. – už romaną „Akmenų spardytojas“ buvo apdovanotas svarbiausia Švedijos literatūros premija Augustpriset (Augusto premija), tais pat metais Švedų knygų platintojų asociacija šią knygą išrinko geriausiu metų romanu. Šis savito talento autorius yra puikiai įvaldęs pasakojimo techniką, žavi subtiliu humoro jausmu ir teikia pirmenybę tradicinei, siužetinei literatūrai, jis ypač išsiskiria – pats tai sąmoningai deklaruodamas – tarp kitų jaunųjų Švedijos rašytojų ir rašo apie žmones, kuriuos retai sutiksi šiuolaikinėje, į minimalizmą ir eksperimentus linkusioje šalies literatūroje.

Gyveni visuotinės gerovės valstybėje? O kaip buvo anksčiau? Kuklus butas priemiesčio daugiaaukštyje ir svajonė apie automobilį? Kas tada galėjo mėgautis turtais, jei net patį „Transports“ firmos generalinį direktorių Hasę Eriksoną išmetė iš darbo už poilsį Kanarų salose? O dabar statomi prabangūs būstai su vaizdu į jūrą, ir turi žūtbūt įrodyti, kuo nors esąs. „Magnum“ ledai – jau per skanūs dalytis, o didžiausia tavo svajonė – pabūti Robinzonu negyvenamoje saloje ar aptarti savo asmeninės higienos problemas stikliniame akvariume.
Kokie buvome tada? Ir kodėl dabar esame tokie, kokie esame?
„Akmenų spardytojas“ – tai pasakojimas apie paprastų švedų Kraftų šeimą: apie Juhaną, jo gabią, bet vienišą seserį Moniką ir jų motiną, besiplėšančią kojinių fabrike, kol pats fabrikas tampa nebereikalingas. Apie tai, kaip sunku, stokojant pasitikėjimo, įveikti save ir nuspirti visus akmenis sau nuo kelio.
Tai, ką Švedija, ši visuotine gerove stebinanti šalis, patyrė, prasidėjus ypač sparčiai ekonomikos plėtrai