Ad perpetuam rei memoriam. Privatūs dokumentai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XIV a. pabaigoje–XVI a. pradžioje

Ad perpetuam rei memoriam – amžinam reikalo atminimui. Tokia formuluotė, nusakanti dokumento funkciją, dažnai buvo įrašoma pradedant dokumentą. Ir tokią funkciją dokumentas atliko pakankamai neblogai. Nepaisant medžiagos trapumo, prastų saugojimo sąlygų ir istorinių negandų, šiandieną pasiekė daugiau nei pusantro tūkstančio senųjų privačių dokumentų. Kažin ar XIV a. pabaigoje darbavęsis Jokūbas Roduničius galėjo numatyti, kad jo darbo vaisius sulauks dėmesio XXI a. ir jis bus laikomas ankstyviausio privataus dokumento autoriumi.

Monografija „Ad perpetuam rei memoriam. Privatūs dokumentai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XIV a. pabaigoje–XVI a. pradžioje“ skaitytoją supažindins su rašytinės kultūros, svarbiausio civilizacijos rodiklio, sklaida Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir leis prisiliesti prie paties dokumento – neišsemiamo praeities lobyno.

Šios knygos „Ad perpetuam rei memoriam. Privatūs dokumentai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XIV a. pabaigoje–XVI a. pradžioje“ neatsiejama dalis yra dokumentų priedai. Tai dokumentai, sudarantys privačių dokumentų registrą, suskirstyti pagal kalbą (rusėnų, lotynų, lenkų) ir rūšis (fundacijos ir donacijos, testamentai etc.). Pateikiama tik pagrindinė dokumentų informacija: išdavimo data ir vieta, davėjas ir gavėjas, taip pat žinios apie originalą: medžiaga, antspaudų ir parašų skaičius, saugojimo vieta (s. v.), nuorašai ir registrai. Jei dokumentas skelbtas, pateikiamos nuorodos tik į naujausias publikacijas, kuriose galima rasti gerokai daugiau informacijos (jei tėra XIX–XX a. pirmosios pusės publikacijos, jos nurodomos visos). Tokiais atvejais pateikiamos papildomos nuorodos tik į „naujus“ nuorašus ar registrus, kurių publikacijos rengėjai nenurodė.