Žvaigždžių dulkės

Šis romanas "Žvaigždžių dulkės" dar kartą patvirtina, jog N. Gaimanui paklūsta įvairiausi literatūros žanrai, stiliai ir kryptys.


Kai kas "Žvaigždžių dulkes" vadina fantasy žanro kūriniu, bet tai greičiau romantinė gotikinė pasaka suaugusiems, kurioje nėra per pastaruosius metus spėjusios įkyrėti epinės gėrio ir blogio jėgų, tamsos ir šviesos, kovos, bei išmintingus patarimus herojams žarstančių žilabarzdžių burtininkų. Tai romantiškas pasakojimas apie paprasto anglų vaikino kelionę bandant parnešti žvaigždę savo mylimajai.

Taigi, Tristanas Tornas – jaunas vaikinukas iš Sienos, tipiško Viktorijos laikų kaimelio, kurį nuo gretimos Stebuklų šalies skiria nuolat dviejų vyrų saugoma siena. Visą savo neilgą gyvenimą jis yra įsimylėjęs gražiausią, kaip manė, visoje britų imperijoje mergaitę Viktoriją. Tačiau mėginimas ją pabučiuoti baigėsi pažadu, tai padaryti tik kai atneš jai tuomet iš dangaus nukritusią žvaigždę.

Taip prasideda ilga Tristano Terno kelionė. Bet žvaigždė rūpi ne jam vienam. Jos ieškoti ima raganų karalienė, norinti pasiimti žvaigždės širdį, ir trys mirusio aštuoniasdešimt antrojo Stormholdo lordo sūnūs, nes ją radęs taps aštuoniasdešimt trečiuoju lordu.


Siužetas paprastas, bet tik iš pirmo žvilgsnio, mat N. Gaimanui pavyko skaitytoją vesti pilnu nuotykių keliu be jausmo, kad šis kažkur tai jau regėjo. Taip, knyga parašyta fantasy mėgėjams pažįstamu JRR Tolkino bei kitų senosios anglų fantasy kūrėjų stiliumi ir tradicijomis. Autorius to neslepia, knygoje dėkodamas jiems už įkvėpimą.

Tačiau tai jau XX a. pabaigos fantasy kūrinys, atspindintis ir geriausius žanro pasiekimus, ir skatinantis įvairiausias diskusijas.

Kai kurie knygos epizodai gali atrodyti žiauroki, bet senosios liaudies pasakos – dar žiauresnės. Kai kam romanas pasirodys pernelyg trumpas – vos pora kartų atsivertei ir baigta, o norėtųsi skaityti mažiausiai 900 puslapių, bet kitam kaip tik patinka, kad autorius palieka daug erdvės skaitytojo vaizduotei.


Pasirodžius "Žvaigždžių dulkių" ekranizacijai su tokiomis kino įžymybėmis, kaip M. Pfaifer, R. de Niro, romanas išgyvena antrąją skaitytojų susidomėjimo bangą visame pasaulyje. Jo ir filmo gerbėjai kryžiuoja špagas, ginčydamiesi, kas geriau - filmas ar knyga? Pasak vieno N. Gaimano kūrybos gerbėjo "tokių filmų kaip "Žvaigždžių dulkės" daug, o knyga – tik viena".