Vyšnių sodas

Antono Čechovo pjesė „Vyšnių sodas“ – vienas iš ryškiausių ir žymiausių XX a. draminių kūrinių. Tai paskutinė Čechovo parašyta pjesė, netrukus po pasirodymo užvaldžiusi ne tik Rusijos, bet ir viso pasaulio teatrų scenas.

Pjesėje „Vyšnių sodas“ pasakojama apie rusų aristokratę, dvarininkę Liubovę Ranevskają, kuri grįžta iš Paryžiaus, kai šeimos dvaras jau skendi skolose ir netrukus bus parduodamas varžytinėse. Po daugybės metų Paryžiuje su dukra į gimtinę grįžusi Liubovė sunkiai priima žinią apie dvaro bankrotą. Visi supranta, kad reikia sprendimo – dar galima parduoti ar išnuomoti dvarą ir jo buvusių šeimininkų pasididžiavimą – vyšnių sodą. Tačiau Liubovė negali priimti sprendimo ir laukia, kol viską sutvarkys likimas. Prarasti dvarą, o ypač vyšnių sodą, visiems reiškia prarasti saugumą, namų jausmą.

Kiek laiko įmanoma ignoruoti realybę ir negalvoti apie ateitį? Koks jausmas palikti savo namus, girdint kaip puoselėtame vyšnių sode pokši kirviai?

Pats A. Čechovas šią pjesę vadino komedija su farso elementais, tačiau daugelis režisierių, net pats Stanislavskis, ją interpretavo kaip tragediją. Vis dėlto daugelis teatro kūrėjų siekia atskleisti šio kūrinio dualumą.

Kartais XX amžiaus Šekspyru vadinamas A. Čechovas pjesėje „Vyšnių sodas“ išlaiko savo dramų koncepciją, kurią pristatė taip „žmonės geria arbatą, ir tuo pačiu metu dūžta jų likimai“. Tokia formulė dažnai tampa iššūkiu režisieriams, tačiau drauge atveria neišsemiamas interpretacijos galimybes.

Antonas Čechovas (1860–1904) – gimė Rusijos pietuose, Taganrogo mieste prie Azovo jūros. Gyveno Maskvoje ir pamaskvėje, o paskutiniais metais, sirgdamas tuberkulioze – Jaltoje prie Juodosios jūros, kurios klimatas jam labiau tiko. Mirė Vokietijoje, Badenvailerio kurorte.

Rašyti Antonas Čechovas pradėjo studijuodamas mediciną Maskvos universitete, tuomet kūrė trumpus humoristinius apsakymus bei feljetonus. XIX a. devintajame dešimtmetyje jis buvo vienas žymiausių Rusijos rašytojų humoristų. Tačiau pasaulinę šlovę jam pelnė kūriniai, persmelkti lyrikos: apsakymai „Stepė“ ir „Nuobodžioji istorija“ bei pjesės „Vyšnių sodas“, „Žuvėdra“, „Dėdė Vania“, „Trys seserys“, kurias iki šiol stato žymiausi pasaulio ir Lietuvos teatro režisieriai, tarp jų – Eimuntas Nekrošius, Rimas Tuminas, Oskaras Koršunovas ir kt.

Pjesė „Vyšnių sodas“ buvo parašyta 1903 m. ir yra paskutinioji iš keturių A. Čechovo sukurtų pjesių.