Ally Condie "Sutiktieji" - paskutinė ir labiausiai intriguojanti "New York Times" bestseleriu tapusios trilogijos dalis.
Kitos dalys - "Parinktieji", "Kryžkelės".
Trečioje knygoje ir vėl persikelsime j ateities pasaulį, kuriame veikia to-bula sistema: kūdikiui suteikiamas brūkšninis kodas, o idealiai tinkamos jaunuolių poros parenkamos rodikliniu būdu. Ir vis dėlto čia ima bręsti maištas: žmonės nebenori, kad jų gyvenimas būtų griežtai reguliuojamas. Sukilimas tuoj prasidės, ir visi nekantrauja sužinoti - kas gi yra jo vadas? Tuo metu šalį ištinka baisi nelaimė - maras. Karantino patalpos pilnos sustingusių pacientų... Sukilimas skelbiasi turįs vaistą. Visus kankina klausimai: ar vaistas išties padės, kas paskleidė marą ir kodėl jis plinta taip greitai?
Dėl šios nelaimės Kasija lieka atskirta nuo artimųjų. Ji iki šiol neabejinga tiek Ksanderiui - Bendruomenės paskirtai savo porai, tiek ir Kajui - sistemos klaidai, jaunuoliui, kurį netyčiom pamilo. Abu vaikinus taip pat kankina ilgesys, jie jaudinasi, ar Kasijos nepasiglemžė baisioji liga. Tačiau nežinia, kuo visa tai baigsis. Regis, Kajui neabejinga drąsi ir graži pilotė Indija, su kuria jis atsiduria viename orlaivyje...
Iš anglų kalbos vertė Irma Šlekytė
IŠTRAUKA
1 SKYRIUS
Ksanderis
Kas rytą pateka saulė ir nudažo žemę raudonai, ir aš galvoju: šiandien gali būti ta diena, kai viskas pasikeis. Galbūt šiandien Bendruomenė žlugs. Tada ateina naktis, ir laukiu toliau. Tačiau žinau, kad Pilotas tikrai yra.
Saulei leidžiantis, trys Tarnautojai prisiartina prie nedidelio namo durų. Jis toks pat kaip kiti namai šioje gatvėje: su trimis į gatvę žvelgiančiais langais ir langinėmis, penkiais laipteliais, vedančiais iki durų, ir vienu nediduku dygiu krūmeliu, augančiu takelio dešinėje.
Vyriausias Tarnautojas, žilaplaukis vyras, pakelia ranką pasibelsti.
Vienas. Du. Trys.
Tarnautojai stovi arti durų stiklo, todėl įžiūriu apvalų skiriamąjį ženklą, prisiūtą prie jauniausio Tarnautojo uniformos kišenės. Raudonas apskritimas, panašus į kraujo lašą.
Aš nusišypsau, ir jaunasis Tarnautojas nusišypso. Nes jis - tai aš.
Seniau didinga Tarnautojų ceremonija vykdavo Miesto rotušėje. Bendruomenė iškeldavo oficialius pietus, į kuriuos galėjai atsivesti tėvus ir savo Porą. Tačiau Tarnautojų ceremonija nėra viena iš trijų svarbiausių ceremonijų - Sutiktuvių dienos, Parinkimo pokylio ir Paskutinio pokylio, - todėl ji prarado dalį iškilmingumo. Bendruomenė taupo visur, kur tik gali, ir mano, jog Tarnautojai ganėtinai ištikimi ir nesiskųs dėl savo ceremonijos, netekusios dalies pagražų.
Mano ceremonijoje dalyvavo dar keturi Tarnautojai. Visi vilkėjome baltomis uniformomis. Vyriausiasis Tarnautojas prisegė man prie kišenės skiriamąjį ženklą - raudoną apskritimą, Medicinos valdybos simbolį. O tada, mūsų balsams aidint po apytuščiu Rotušės skliautu, visi prisiekėme tarnauti Bendruomenei ir pasižadėjome siekti optimalių rezultatų, kuriuos ji mums nustatė. Ir viskas. Man nerūpėjo, kad ceremonija buvo visiškai paprasta, nes iš tikrųjų aš
nesu Tarnautojas. Noriu pasakyti - dirbu Tarnautoju, bet iš tiesų esu atsidavęs Sukilimui.
Mergaitė violetine suknele nuskuba šaligatviu mums už nugarų. Lango stikle matau jos atspindį. Eina nuleidusi galvą, tarsi norėtų likti nepastebėta. Tėvai seka jai iš paskos - visi trys skuba į artimiausią oro traukinių stotelę. Dabar penkiolikta diena, o tai reiškia, kad šiandien vyksta Parinkimo pokylis. Dar nepraėjo nė metai, kai pats žengiau laiptais į Miesto rotušę drauge su Kasija. Dabar mes abu toli nuo Orijos provincijos.
Moteris atidaro duris. Rankose ji laiko savo naujagimį. Atėjome čia suteikti jam vardo.
- Prašom užeiti, - sako ji. - Laukėme jūsų.
Atrodo pavargusi, nors ši diena jai turėtų būti pati laimingiausia. Bendruomenėje apie tai nekalbama, tačiau gyvenimas Paribio provincijose nelengvas. Visi ištekliai kaupiami Centre ir iš jo skirstomi į Provincijas. Viskas čia, Karnos provincijoje, atrodo purvina ir nusidėvėję.
Mums įėjus vidun, motina kilsteli kūdikį:
- Jam jau septynios dienos, - sako ji.
Tačiau mes tai jau žinome, dėl to čia ir atėjome - Sutiktuvių diena visada švenčiama praėjus septynioms dienoms nuo kūdikio gimimo.
Nors mažylis užsimerkęs, iš turimų duomenų žinome, kad jo akys tamsiai mėlynos. Plaukai rudi. Taip pat žinome, kad jis gimė numatytą dieną, o apklotas, į kurį jis tvirtai susuptas, slepia dvi dešimtis kojų ir rankų pirštų. Jo pirmasis audinių mėginys, paimtas medicinos centre, buvo nepriekaištingas.
- Ar visi pasiruošę? - pasiteirauja Tarnautojas Briueris.
