Mirtinai nedėkingas

Į pabaigą artėja 2060-ieji, netrukus išauš Padėkos diena, per kurią susitinka mylimieji.

Tačiau kartais artimiausių žmonių rate užverda giliai viduje slėpta neapykanta, ir kraujas paplūsta sparčiau nei vanduo...


Leitenantei Evai Dalas iš Niujorko policijos ir saugumo departamento darbas nuolat primena, už ką ji šiemet turėtų būti dėkinga. Per šventes atvyksta gausi Rorko šeimyna, ir svečių priėmimas tampa sunkiu išbandymu. Bet tokios aplinkybės gerokai džiaugsmingesnės už niaurią jos vaikystę.


Kitoms poroms sekasi prasčiau negu Evai ir Rorkui. Pavyzdžiui, Dauningo gatvės bute ant grindų tysantiems, veik neatpažįstamai subadytiems ir užtalžytiems Rainholdams. Juos pažinoję žmonės sukrėsti. Dar didesnę širdgėlą kelia daugybė įrodymų, kad žudikas - jų sūnus. Dvidešimt šešerių metų Džeris nedarė gero įspūdžio nei jį atleidusiems darbdaviams, nei merginai, kuri jį metė. Tačiau niekas nemanė, kad jaunasis Rainholdas galėtų taip pasielgti.


Paaiškėja, jog Džeris ne vien griebiasi žvėriškų veiksmų, bet ir tuo mėgaujasi. Pavogęs iš tėvų visus pinigus ir sudaręs ilgą sąrašą asmenų, kuriems jaučia nuoskaudas, jis ketina išgarsėti. Eva su savo komanda jau žino, kas, kaip ir kodėl nužudė Rainholdus. Dabar jiems reikia išsiaiškinti, kur Džeris surengs kitą išpuolį.


Iš anglų kalbos vertė Bronislovas Bružas