Grybų valgiai (knyga su defektais)

Užkandžiai ir mišrainės, sriubos ir troškiniai, apkepai ir pyragai - šioje knygoje "Grybų valgiai“ (serija "Darbštuolė") rasite net 130 pačių gardžiausių, keliskart išbandytų grybų valgių receptų. Išsamus ir aiškus aprašymas, pažingsniui iliustruotas gaminimo procesas, daugybė gudrybių ir patarimų padės bet kurį patiekalą paruošti iš pat pirmo karto.

Nors tvirtais ir gražiais pievagrybiais, karaliaujančiais parduotuvių lentynose, galime mėgautis ištisus metus, dažnas lietuvis atėjus rudeniui pasijunta tik prieš metus valgęs grybų ir ima svajoti apie mišką. O jei dar šilta, merkia lietus ir net mieste junti, kad baravykai iš samanų jau kiša kepurėles, - ištverti neįmanoma. O su kokiu pasididžiavimu giriamės, kai sekasi! Kiek gražuolių prisirinkome vakar, oje! O kiek praeitą savaitę, ohoho! Grybai būna išdėlioti pagal dydį, iš visų pusių nufotografuoti, visiems paskambinta ir papasakota. Tokie proto aptemimai mane visuomet prajuokina, bet ir aš esu grybautojų pusėje, Šias miško gėrybes labai vertinu dėl jų skonio, dėl to, kad patiekalai su grybais vis tiek bus nekasdieniški. Taip pat todėl, kad valgydami juos gauname tų medžiagų, kurių nėra jokiuose kituose produktuose. Be abejo, ir už tai, kad... lyjant lietui, savo noru einame pasivaikščioti po mišką, o ne trūnijame prie televizoriaus.

Tik mes ir artimi mūsų kaimynai galime pasigirti šitokia grybų įvairove: lepšiai, kazlėkai, voveraitės, rudmėsės, briedžiukai, paberžiai, raudonikiai, baravykai, grūzdai, ūmėdės... O juk dar nesuskaičiuojama galybė nevalgomų, kartais tikrai nuodingų, o kartais tiesiog juokingų grybų: įvairiausių spalvų musmirės ir šungrybiai, kurių net pavadinimų nežinome. Iš vienos pusės, toks margumynas džiugina širdį, iš kitos - reikalauja visai neprastai išmanyti, ką dediesi į krepšį. Reikia ir žinoti, kaip kuriuos grybus ruošti: kuriuos galima valgyti vos ne žalius, o kuriuos būtina dukart apvirti. Pats pirmasis dalykas, kurį savo labui verta atsiminti, yra toks: niekada neimkite grybo, kuris atrodo įtartinas, tik panašus į kokį nors pažįstamą. Parsineškite kad ir mažiau, bet tik tokį laimikį, kuris visiems suteiks džiaugsmo, o ne pridarys rūpesčių.

Kitas patarimas: valgykite iškart, netaupykite žiemai - švieži grybai ir skaniausi, ir vertingiausi. O ar žinojote, kad baravykus, raudonikius, paberžius, lepšius, galima valgyti tik šiek tiek apvirtus? Juos išvalykite, supjaustykite, užvirkite dideliame kiekyje vandens, truputį pakaitinkite, nukoškite ir palikite nuvarvėti. Tokius grybus kepkite tik svieste - bus taip gardu, kad liežuvį prarysite. Taip pat galite ruošti ir geltonuosius baravykus. Jaunų, mažučių ir ką tik surinktų voveraičių, rudmėsių bei baravykų galima apskritai nevirti - tada jie nepraras savo kvapo. Išvalykite juos, kruopščiai išplaukite ir rinkitės patiekalą. Na, o receptų Jums dabar tikrai nepritrūks!

Tad gero apetito, brangieji, ir aštrios akies grybaujant!