Skaitytojams pateikimas išskirtinės apimties ir savitos tematikos Merkinės seniūno Antano Kazimiero Sapiegos 1722–1729 m. laikotarpiu rašytas dienoraštis. Kas buvo jo autorius, kokias savo veiklos sritis, aspektus fiksavo nuosekliuose kasdieniuose įrašuose ir kodėl tai verta mūsų dėmesio? Antanas Kazimieras Sapiega (1689–1739) buvo LDK stalininko Jurgio Stanislovo Sapiegos ir Izabelės Elenos Polubinskytės sūnus. Reikšmingus pėdsakus LDK politiniame ir kultūriname gyvenime paliko abu Antano Kazimiero seneliai. Vilniaus vaivada Kazimieras Jonas Sapiega buvo vienas ryškiausių savo laikmečio politikų, anūkui perdavęs nors ir praskolintas, tačiau plačias valdas, bei galbūt ir politines ambicijas. Senelis iš motinos pusės, LDK didysis maršalas Aleksandras Hilaris Polubinskis, pasižymėjęs karo lauke, mirė likus dešimčiai metų iki anūko gimimo, tačiau gausūs jo turtai, atitekę dukterims Onai Marijai (vėliau tapusiai Dominyko Mikalojaus Radvilos žmona) ir Antano Kazimiero motinai Izabelei Elenai, taip reikšmingai padėjo anūkui.
Aprimus audroms po XVII–XVIII a. sandūros vidaus karo, kuriame Sapiegos patyrė skaudžių nesėkmių ir pralaimėjimų, tačiau tebesiaučiant Šiaurės karui, Antanas Kazimieras, laikantis ilgamečių giminės tradicijų, buvo išsiųstas mokytis į Prancūziją, kurioje praleido 1705–1708 metus. Veikiausiai tai nebuvo nerūpestingi metai toli nuo budrios tėvų akies, nes jaunuolis nuolat susidurdavo su finansiniais nepritekliais. Laiškuose iš Paryžiaus būsimasis Merkinės seniūnas audringai priekaištavo motinai, kuri, pasak jo, išvažiuojant prižadėjusi jam aukso kalnus, o dabar nieko nepadedanti, ir išraiškingai aprašė savo padėtį: neišeinąs iš namų, nes nebeturi kuo apsirengti; baimindamasis už skolas būti suimtas tiesiog gatvėje, drįstąs išvažiuoti tik pasislėpęs svetimoje karietoje; girdįs nuolatinius namo savininko priekaištus, kad jau visus metus nemokąs už patalpas, todėl gali likti be pastogės ir t. t. 1709–1713 m. Antanas Kazimieras praleido Prūsijoje. Kai kurie šiuo metu užsimezgę jaunojo Sapiegos ryšiai su giminaičiais liks jam svarbūs ir reikšmingi ne vienus metus, galbūt turės įtakos ir jo politinėms pažiūroms.
Iš lenkų kalbos vertė, įvadą ir komentarus parengė Jolita Sarcevičienė
Leidėjas: | Lietuvos istorijos institutas |
Išleidimo metai: | 2021 |
Knygos puslapių skaičius: | 488 |
Formatas: | 20x27, kieti viršeliai |
ISBN ar kodas: | 9786098183900 |
Vertėjas: | Jolita Sarcevičienė |
Iš kokios kalbos versta: | lenkų |
Tik registruoti vartotojai gali rašyti apžvalgas. Kviečiame, prisijungti arba užsiregistruoti