1009 metai: šv. Brunono Kverfurtiečio misija = A. d. 1009: missio s. Brunonis Querfordensis

1009 m., kai europiečiai pamatė, jog sukakus tūkstantmečiui pasaulio pabaiga neatėjo, prasidėjo naujas misijų pliūpsnis. Vienuolis ir vyskupas Brunonas iš Kverfurto iškeliavo į Rytų Europą ir žuvo - ta proga viename vokiečių metraščių pirmąkart paminėtas Lietuvos vardas...


Pirmąjį Lietuvos paminėjimą iki šiol gaubia paslaptys.

Kur iš tikrųjų, į Prūsiją ar Rusiją, nukeliavo šventasis Brunonas?

Ką jis veikė pas pečenegus?

Kokia jo žūties priežastis?

Ar jis žuvo tikrai Lietuvos pasienyje?

Galiausiai, ką reiškė "Lietuva" naujo tūkstantmečio aušroje?


Pirmas toks išsamus šaltinių, liečiančių Brunono misiją, rinkinys paskatins ieškoti naujų atsakymų į šiuos klausimus arba vers tikrinti senus. Prof. Edvardo Gudavičiaus įvadinė studija puikiai pristato tai, ką žino tyrėjai šiandien ir ką dar turės išsiaiškinti...

Knyga "1009 metai: šv. Brunono Kverfurtiečio misija" susideda iš dviejų dalių. Pirmojoje pateikiame prof. Edvardo Gudavičiaus studiją apie šv. Brunoną ir jo paskutinės misijos sąsajas su Lietuva. Antrąją knygos dalį sudaro šv. Brunono gyvenimo šaltinių publikacija.

PRATARMĖ

Šv. Brunonas Kverfurtietis, jo gyvenimas ir kankinystė tampa vis artimesni nūdienai (ypač artėjant prie 2009-tųjų). Tačiau iki šiol šis prieš tūkstantį metų gyvenęs saksų misionierius, jo žūtis 1009 m. yra vis dar mįslė ne tik plačiajai visuomenei, bet ir istorikų cechui. Knyga, padedanti minti šią mįslę, susideda iš dviejų dalių. Pirmojoje pateikiame prof. Edvardo Gudavičiaus studiją apie šv. Brunoną ir jo paskutinės misijos sąsajas su Lietuva. Antrąją knygos dalį sudaro šv. Brunono gyvenimo šaltinių publikacija. Tiesa, į šį korpusą neįeina paties Brunono raštai, iš kurių taip pat galima sužinoti apie misijų veiklą (pvz., laiške Henrikui II nurodomas jo paskutinės kelionės tikslas). Šią šaltinių grupę palikome atskirai publikacijai. Dėl laiko stokos čia nepateko ir nepublikuoti, naujai rasti šaltiniai. Neseniai atradome, kad Vokietijoje, Desau bibliotekoje (Stadtbibliothek Dessaii) saugomi dar nepublikuoti bei brunonistikoje nežinomi du identiški XV a. rankraščiai, kuriuose pamokslo forma pateikiamas šv. Brunono gyvenimas.

Kartu reikia akcentuoti ir tai, kad nors publikuojami jau kažkada atskiruose leidiniuose skelbti šv. Brunono ciklo šaltiniai, kai kurie jų buvo užmiršti mokslinėje apyvartoje (dažniausiai disponuojama tik vienalaikiais ar pagrindiniais šaltiniais). Todėl dideliu šios knygos privalumu laikytume, jog pirmą kartą istoriografijoje surinkti ir viename leidinyje publikuojami (orig. k. ir vertimas į liet. k.) paskutinę šv. Brunono misiją aprašę ar fiksavę šaltiniai. Taip pat šiame rinkinyje pateikiame kiekvieną šaltinį tiek istoriškai, tiek archeografiškai apibūdinančius tekstus. Tiesa, neprienamumas prie atskirų šaltinių rankraščių katalogų ir šaltinio tyrinių publikacijų, o kartais pastarųjų nebuvimas privertė kai kuriais atvejais su šios knygos skaitytojais dalytis skurdoka tokio pobūdžio informacija.

Kaip minėjome, visi skelbiami šaltiniai jau publikuoti. Ankstesnių publikacijų skelbimo principai, ypač ortografiniai (pvz., ę, e, ae, oe ar u, v, w rašymas), įvairuoja. Skirtingai nei senesnėse, naujesnėse publikacijose vyrauja archaiškesnės rašybos išlaikymo principas. Mūsų knygoje stengėmės, kad būtų kuo mažiau tokio įvairavimo, todėl kai kuriais atvejais (pvz., Viperto pasakojimas) naudojome ne naujesnę, o senesnę šaltinio ediciją.

Ruošiant šią publikaciją, prie rankraščių fragmentų faksimilių prieita tik keliais atvejais - Kvedlinburgo analų ir Titmaro Merzeburgiečio kronikos. Šių šaltinių fragmentų publikacijose, lyginant su ankstesnėmis, padaryti kai kurie papildymai.

Knygos pabaigoje pateikiama bibliografija, kuri suskirstyta į dvi stambias dalis. Iki šiol brunonistinėje literatūroje buvo sudaroma tik bendroji šv. Brunonui Kverfurtiečiui skirta bibliografija. Mes manėme, kad šios knygos skaitytojui bus naudinga pateikti ir specialiąją bibliografiją, t. y. skirtą kiekvienam šaltiniui. Taip pat pateikiame ir informaciją apie visų čia publikuojamų šaltinių rankraščių saugojimo vietas, manydami, kad ši informacija galėtų tarnauti ateities tyrinėjimams, o galbūt net ir faksimiliniam mileniumo šaltinių rinkiniui.

Prie šios knygos prisidėjo nemažai žmonių. Pirmiausia dėkojame prof. Edvardui Gudavičiui, ne tik už konsultacijas bei naudingus patarimus ar pakoregavimus rengiant šią knygą, bet apskritai už visas Mokytojo pamokas mokiniui. Už didžiulę pagalbą peržiūrint lotyniškų tekstų vertimus esame dėkingi dr. Liudui Jovaišai. Už konsultacijas taip pat dėkojame prof. Eugenijai Ulčinaitei ir dr. Mantui Adomėnui. Esame dėkingi VU IF Istorijos teorijos ir kultūros istorijos katedros vedėjui prof. Alfredui Bumblauskui, ne tik padėjusiam naudingais patarimais, bet ir leidusiam pasinaudoti bei publikuoti Kvedlinburgo analų nuorašo fragmento faksimilę. Už galimybę skelbti kai kuriuos vaizdus ačiū fotografui Arūnui Bakenui. Nuoširdžiai dėkojame Gediminui Lesmaičiui, Rimvydui Petrauskui, Mindaugui Pakniui ir kitiems kolegoms, atvežusiems į Lietuvą tik užsienio bibliotekų fonduose saugomų spaudinių kopijas. Ypač dėkingi LR ambasados Berlyne kultūros atašė Rasai Balčikonytei, be kurios pagalbos šioje knygoje nebūtų Kverfurto kolegiato fundacijos teksto. Ir galiausiai dėkojame šios knygos sumanytojui bei iniciatoriui Vytautui Ališauskui. Be jo dalykinės pagalbos ir moralinės paramos kažin ar ši knyga būtų pasiekusi skaitytoją.