Kazys Bradūnas

Vilniuje) – lietuvių poetas, publicistas, redaktorius.

Suvalkijoje augęs Kazys Bradūnas gimnaziją baigė Vilkaviškyje. Poeto tėvai įskiepijo berniukui meilę žemei, patriotizmą ir pirmuosius savo eilėraščius jis parašė dar besimokydamas mokykloje. Nieko keisto, kad gabus jaunuolis nusprendė studijuoti lietuvių kalbą ir literatūrą. Kazys Bradūnas pasirinko Kauno Vytauto Didžiojo universitetą, vėliau mokėsi Vilniaus universitete.

Tarpukariu autorius redagavo leidinį „Ateitis“, o karo metu, kaip ir daugelis to meto inteligentijos, pasitraukė į Vakarus ir iš pradžių gyveno Vokietijos pabėgėlių stovyklose, kur sutiko daug žymių išeivijos autorių. Vokietijoje Kazys Bradūnas redagavo kultūrinį leidinį „Aidai“. 1949-ais metais jis išvyko gyventi į Jungtines Amerikos Valstijas.

Gyvenimas JAV nebuvo lengvas. Garsus poetas pragyvenimui užsidirbdavo kasdamas duobes kapinėse ir imdamasis kitų sunkių darbų, tačiau nepaisant to, jis rasdavo laiko kūrybai bei kultūrinei veiklai. Autorius tapo poezijos antologijos „Žemė“ redaktoriumi, dirbo su leidiniu „Literatūros lankai“, redagavo žurnalo „Draugas“ priedą, skirtą kultūrai, rengė įvairius išeivijos rašytojų ir poetų susitikimus.

Lietuvai atkūrus nepriklausomybę Kazys Bradūnas sugrįžo į tėvynę ir čia gyveno iki pat savo mirties. 1992-ais metais jam buvo įteikta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija. 2002-ais metais talentinga asmenybė tapo tarptautinio Lietuvos rašytojų sąjungos organizuojamo festivalio „Poezijos pavasario“ laureatu.

Pagrindiniai autoriaus kūrybos bruožai atspindi jo meilę paprastam žmogui, šaliai, žemei. Poetas priskiriamas žemininkų – lankininkų kartai. Eilėraščiai pasižymi aiškia struktūra, išraiškinga kalba, kūriniuose pinasi pagoniškos ir krikščioniškos tradicijos, nagrinėjama tautos likimo tema, gausu pakartojimų, palyginimų, tautosakos simbolių.

Kazio Bradūno poezija paliko ryškų įspaudą ir darė įtaką Justinui Marcinkevičiui, Marcelijui Martinaičiui, Sigitui Gedai ir kitiems.

Pirmoji autoriaus poezijos rinktinė „Vilniaus varpai“ išleista Vokietijoje, 1943-iais metais. Po to sekė „Pėdos arimuos“, „Svetimoji duona“, „Maras“, „Apeigos“, „Devynios baladės“, „Morenų ugnys“ ir kt. Atkurtos nepriklausomybės metais Kazys Bradūnas išleido dar kelias knygas, paskutinės – „Apie žemę ir dangų“, „Sutelktinė“.

Autoriaus darbai įtraukti į mokyklinę programą ir su žemininkų poezija susipažinti galima „Mokinio skaitinių“ serijoje. Taip pat kviečiame internetu įsigyti knygas „Liepė man būti“, „Paberti grūdai“ ir leidinį apie gyvenimą bei kūrybą „Kazys Bradūnas. Archyvai“.