Justinas Sajauskas

vasario 29 d., Kalvarija, Lietuvoje) – lietuvių rašytojas, muziejininkas, tremtinys, pokario partizaninio pasipriešinimo tyrinėtojas, visus atradimus pavertęs savo siužetų pagrindu.

Justinas Sajauskas gimė Jono ir Elžbietos Sajauskų šeimoje. Abu jo tėvai buvo bežemiai ir baigę vos dvi klases, tačiau tai neapsaugojo šeimos nuo tremties į Sibirą 1949 m. Po aštuonerių ten praleistų metų Justinas kartu su tėvais, dviem broliais ir seserimi grįžo į Lietuvą ir apsigyveno Marijampolėje. Šešias klases Rusijos gūdumoje baigęs jaunuolis tęsė mokslus vietos vidurinėje mokykloje. Mokytojas patarė jam rinktis lietuvių kalbos studijas Vilniaus valstybiniame universitete.

Po studijų grįžęs į Marijampolę, kelis metus mokytojavo, tačiau ši veikla jam nepatiko. Tuomet pradėjo dirbti miesto automatų gamykloje, kur užėmė inžinieriaus pareigas – tuo metu tam nereikėjo jokio specialaus pasirengimo, užteko bet kokio aukštojo mokslo diplomo. Po Atgimimo smukus pramonei Justinas Sajauskas perėjo dirbti į Krikščioniškos kultūros centrą, ėjo direktoriaus pavaduotojo pareigas. Šio centro darbuotojų pastangomis buvo įkurtas bažnytinis muziejus.

Justinas Sajauskas pasakoja pradėjęs rašyti XX a. 8 dešimtmečio pabaigoje – tai buvę apsakymai apie Prūsiją. Lietuvoje jo darbų niekas nespausdino, tad juos išleido Punsko „Aušros“ spaustuvė. Didžioji jo kūrybos dalis pasirodė jau po Nepriklausomybės paskelbimo. Nuo 2001 m. Justinas Sajauskas priklauso Lietuvos rašytojų sąjungai.

Savo gyvenimo knyga Justinas Sajauskas laiko miniatiūrų romaną „Neužmirštami Suvalkijos vardai“. Ji buvo kuriama nuolat renkant gyvų žmonių atsiminimus apie pokarį, partizanų kovas ir tremtį. 2000 m. Amerikos lietuvių laikraščiai „Draugas“ ir „Lietuvių balsas“ paskelbė kūrinio apie lietuvių istoriją konkursą. Jame Justiną Sajauską dalyvauti paskatino brolis, anksčiau aktyviai dalyvavęs „Sąjūdžio“ veikloje. Rašytojas pasakoja, kad turėjo surinkęs nemažai miniatiūrų, tačiau jų trūko iki pilnos apimties kūrinio. Tad jie leidosi į kelionę - kalbėjosi su tremtiniais ir partizanais,rinko medžiagą.
Knyga buvo sėkminga – ji laimėjo Amerikos lietuvių organizuotą konkursą, juo susidomėjo Lietuvos rašytojų sąjunga, kuri ne tik išleido romaną, bet ir išimties tvarka priėmė Sajauską į savo gretas. Naujausias knygos leidimas – redaguota, papildyta pirmosios knygos versija. Tai – tarsi gyvas ir kintantis kūrinys. Romanas apdovanotas 2015 m. Krašto apsaugos ministerijos Patriotų premija.

Justino Sajausko žmona Jūratė visą gyvenimą dirbo Marijampolės pedagoginėje mokykloje. Vyras ir žmona buvo bendraklasiai, abu kilę iš Suvalkijos. Šeima užaugino tris vaikus – Vytautą, Naglį ir Neringą.