Jurgis Gimberis (1938 m. lapkričio 5 d., Kaunas – 2018 m.
gruodžio 31 d.) – lietuvių rašytojas, prozininkas, satyrikas
ir vertėjas.
Rašytojas gimė Žemuosiuose
Šančiuose, 1957 m. baigė vidurinę mokyklą. Nuo 1963 m.
dirbo Statybos ir architektūros instituto laborantu. Nuo 1990 m.
priklausė Lietuvos rašytojų sąjungai, nors skelbti savo
rašinius pradėjo kur kas anksčiau.
Nors rašė
nuo mažens, pirmą kartą savo kūrybą paskelbė „Kauno
Tiesoje“ 1979 m. Vėliau jo kūrybą spausdino literatūros
žurnalas „Nemunas“, o 1985 m. pasirodė pirmoji Jurgio
Gimberio knyga „Dar pastebėjau“. Iš viso
rašytojas parašė 16 knygų – tai daugiausia
humoreskos, kurių dalį puošia paties autoriaus iliustracijos.
Išskirtinis Jurgio Gimberio humoreskų bruožas – paradokso
poetika. Pasiekti komišką efektą padeda realybės ir fantazijos,
turinio ir formos, veikėjo charakterio ir vardo semantikos
priešpriešos. Tai tarsi trumpi anekdotai,
išjuokiantys biurokratizmą, sovietinio žmogaus
priešpriešą Vakarų kultūrai.
Jurgis Gimberis
yra sukūręs ne vieną pjesę vaikams, iš rusų kalbos vertė
Aleksandros Marininos, Michailo Bulgakovo, Liudmilos Ulickajos, Viktoro
Pelevino, Iljos Ilfo ir kitų rašytojų kūrybą.
Pats
Jurgis Gimberis pasakojo rašęs ne tik apie kitus, bet ir pats apie
save. Jis sujungdavo temų ir žanrų įvairovę, tad dažnai
meistriškas gebėjimas manipuliuoti vaizdiniais bei situacijomis
atsiverdavo tik pamačius jų visumą. Net jei skaitytojo nedomina
literatūros, sporto, kultūros ar politikos temos, jų dermė Jurgio
Gimberio kūryboje atskleisdavo įtikinamą posovietinio žmogaus gyvenimo
paveikslą. Rašytojas buvo įsitikinęs, kad geriausia jo
biografija – tai kūryba ir vertimai, atskleidžiantys tikrąją jo
asmenybę.
Dar 1989 m. Jurgiui Gimberiui buvo įteikta
Augustino Griciaus premija. Prabėgus dešimtmečiui, jo kūryba
įvertinta „Vieno lito premija“. Ji skirta jam už
kudirkišką pilietiškumą knygose „Mišiugino
dienoraštis“ ir „Misės, mano boba ir kiti
reikalai“. Rašytoją įvertino ir gimtasis miestas: 2005 m.
jam skirta Kauno meno kūrėjų asociacijos premija, 2011 m. jis
pripažintas įsimintiniausiu Kauno menininku, o 2012 m. buvo apdovanotas
Kauno miesto burmistro Jono Vileišio medaliu.