Juozas Baltušis

Palaidotas Antakalnio kapinėse.) – lietuvių prozininkas, dramaturgas, publicistas. Sovietmečiu vienas populiariausių autorių, vėliau vertintas labai prieštaringai (ypač dėl viešų prosovietinių pareiškimų lemtingomis Lietuvai 1990-ųjų pavasario dienomis).


Gimė darbininkų šeimoje Rygoje. Pirmojo pasaulinio karo metais tėvams pasitraukus į Rytus, 1914–1918 m. gyveno Maskvoje, Žemutiniame Naugarde, Caricyne (dabar – Volgogradas).


Su tėvais grįžęs i Lietuvą 1918–1929 m. gyveno tėvų tėviškėje Puponyse (Kupiškio raj.), piemenavo ir bernavo. 1929 m. persikėlė į Kauną, dirbo spaustuvėse raidžių rinkėju, pasiuntinuku, savarankiškai mokėsi.


Pirmosios sovietinės okupacijos laikotarpiu 1940–1941 m. jis reiškėsi kaip sovietinės santvarkos šalininkas ir rėmėjas, dirbo laikraščio "Jaunasis valstietis" redakcijoje, buvo radijo komiteto redaktorius.

Palikęs šeimą Kaune, Antrojo pasaulinio karo metais pasitraukė į Rusiją. 1942–1944 m. dirbo radijo komitete Maskvoje.


1944 m. grįžo į Lietuvą ir gyveno Vilniuje. J. Baltušis buvo Lietuvos radijo komiteto pirmininkas, dirbo žurnalo "Pergalė" vyr. redaktoriumi, buvo Lietuvos kinematografijos darbuotojų sąjungos organizacinio biuro pirmininkas, taip pat ėjo Rašytojų sąjungos partinės organizacijos sekretoriaus pareigas.


1947–1975 ir 1980–1990 m. J. Baltušis buvo Lietuvos SSR Aukščiausiosios Tarybos deputatas. 1959–1967 m. jis buvo Lietuvos SSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo pirmininko pavaduotojas.

 

Nuo 1932 m., rašytojo Kazio Borutos paskatintas, jis pradėjo rašyti ir spausdinti apsakymus, debiutavo apsakymų almanache "Darbas". Vėliau J. Baltušis parašė ir suvaidino 56 humoristines radijo pjeses "Dėdės Silvestro kieme".


J. Baltušis buvo dukart apdovanotas Lietuvos valstybine premija - už romaną "Parduotos vasaros" ir "Sakmė apie Juzą".