KNYGOS iki 5€! Naršykite čia >>
Julius Sasnauskas (g. 1959 m. kovo 18 d., Vilnius)
– disidentas, kunigas, vienuolis pranciškonas,
rašytojas.
Dar mokydamasis A. Vienuolio mokykloje
Julius Sasnauskas įsitraukė į disidentinę veiklą ir kartu su Viktoru
Petkumi ir Antanu Terlecku tapo vienu iš Lietuvos laisvės lygos
įkūrėjų.
Pirmą kartą su sovietinės sistemos prievarta susidūrė 1976 m., kai per
Vėlines Rasų kapinėse pagerbė 1920 m. žuvusius Lietuvos karius
– jis buvo sulaikytas ir sumuštas J. Sasnauskas ir toliau
aktyviai prisidėjo prie pogrindinės antisovietinės veiklos - dalyvavo
leidžiant agitacinę antisovietinę spaudą, protestavo prieš
Lietuvos okupaciją, rusifikaciją ir psichiatrijos naudojimą bandant
susidoroti su politiniais oponentais.
Sasnausko
parašas atsidūrė ir po 1979 m. „45 pabaltijiečių
memorandumu“. Netrukus už tai sulaukė sankcijų –
pirmiausia buvo suimtas ir nuteistas pusantrų metų laisvės atėmimo, o
paskui penkiems metams ištremtas į Tomsko sritį.
Grįžęs iš tremties Sasnauskas prisidėjo prie žinomos Lietuvos
laisvės lygos akcijos – 1987 m. mitingo prie Adomo Mickevičiaus
paminklo. Jis prisimena, kad vieta buvo pasirinkta neatsitiktinai –
atviroje erdvėje lengviau pabėgti, jei būtų sumanyta mitinguojančius
išvaikyti. Pats Sasnauskas mitinge pasirodė segėdamas ženklelį
„Lithuanian power“ (liet. „Lietuvių galia“),
kurį gavo iš lituanistikos kursuose dalyvavusių
išeivių.
Julius Sasnauskas pasirinko dvasininko kelią
– tais pačiais 1987 m. jis įstojo į Kauno kunigų seminariją,
po penkerių metų buvo įšventintas į kunigus, o 1996 m. davė
ir vienuolio pranciškono įžadus. Nuo 1997 m. yra Vilniaus
Bernardinų bažnyčios rektorius, aktyviai pasisako spaudoje aktualiais
kultūros, visuomenės ir religijos klausimais, parašė keturias
knygas.
Prisimindamas Lietuvos atgimimą, Julius Sasnauskas
išlieka optimistas. Anot jo, prireikus lietuviai gali būti
vieningi, nors šiandien labiau akcentuojamas individualumas ir
asmeninė gerovė. Trūksta politikų, menininkų, Bažnyčios pastangų
kuriant vienijančią idėją. Vis dėlto, jis pasitiki jaunąja Lietuvos
karta ir mano, kad ji neliktų abejinga prireikus ginti bendrąjį gėrį.
Okupacijos ir tankai negali nugalėti tokių dvasios dorybių, kaip
ryžtas, laisvės troškimas ir tiesa. Tai Sasnauskas tvirtina
supratęs pats būdamas disidentas.
2016 m. Juliui Sasnauskui
buvo įteikta Juozo Tumo-Vaižganto premija. Ji skirta už knygą „Kaip
buvo pradžioje“, aktyvią publicistinę veiklą ir už kasdienį
gražių esmių teigimą savo rašiniuose.
Juliaus
Sasnausko tekstas „Vienkartinumas“ buvo pasirinktas kaip 2018
m. „Nacionalinio diktanto“ užduotis.