Julius Sasnauskas

Vienuolio mokykloje Julius Sasnauskas įsitraukė į disidentinę veiklą ir kartu su Viktoru Petkumi ir Antanu Terlecku tapo vienu iš Lietuvos laisvės lygos įkūrėjų. Pirmą kartą su sovietinės sistemos prievarta susidūrė 1976 m., kai per Vėlines Rasų kapinėse pagerbė 1920 m. žuvusius Lietuvos karius – jis buvo sulaikytas ir sumuštas J. Sasnauskas ir toliau aktyviai prisidėjo prie pogrindinės antisovietinės veiklos - dalyvavo leidžiant agitacinę antisovietinę spaudą, protestavo prieš Lietuvos okupaciją, rusifikaciją ir psichiatrijos naudojimą bandant susidoroti su politiniais oponentais.

Sasnausko parašas atsidūrė ir po 1979 m. „45 pabaltijiečių memorandumu“. Netrukus už tai sulaukė sankcijų – pirmiausia buvo suimtas ir nuteistas pusantrų metų laisvės atėmimo, o paskui penkiems metams ištremtas į Tomsko sritį.

Grįžęs iš tremties Sasnauskas prisidėjo prie žinomos Lietuvos laisvės lygos akcijos – 1987 m. mitingo prie Adomo Mickevičiaus paminklo. Jis prisimena, kad vieta buvo pasirinkta neatsitiktinai – atviroje erdvėje lengviau pabėgti, jei būtų sumanyta mitinguojančius išvaikyti. Pats Sasnauskas mitinge pasirodė segėdamas ženklelį „Lithuanian power“ (liet. „Lietuvių galia“), kurį gavo iš lituanistikos kursuose dalyvavusių išeivių.

Julius Sasnauskas pasirinko dvasininko kelią – tais pačiais 1987 m. jis įstojo į Kauno kunigų seminariją, po penkerių metų buvo įšventintas į kunigus, o 1996 m. davė ir vienuolio pranciškono įžadus. Nuo 1997 m. yra Vilniaus Bernardinų bažnyčios rektorius, aktyviai pasisako spaudoje aktualiais kultūros, visuomenės ir religijos klausimais, parašė keturias knygas.

Prisimindamas Lietuvos atgimimą, Julius Sasnauskas išlieka optimistas. Anot jo, prireikus lietuviai gali būti vieningi, nors šiandien labiau akcentuojamas individualumas ir asmeninė gerovė. Trūksta politikų, menininkų, Bažnyčios pastangų kuriant vienijančią idėją. Vis dėlto, jis pasitiki jaunąja Lietuvos karta ir mano, kad ji neliktų abejinga prireikus ginti bendrąjį gėrį. Okupacijos ir tankai negali nugalėti tokių dvasios dorybių, kaip ryžtas, laisvės troškimas ir tiesa. Tai Sasnauskas tvirtina supratęs pats būdamas disidentas.

2016 m. Juliui Sasnauskui buvo įteikta Juozo Tumo-Vaižganto premija. Ji skirta už knygą „Kaip buvo pradžioje“, aktyvią publicistinę veiklą ir už kasdienį gražių esmių teigimą savo rašiniuose.

Juliaus Sasnausko tekstas „Vienkartinumas“ buvo pasirinktas kaip 2018 m. „Nacionalinio diktanto“ užduotis.