Jonas Avyžius

- 1999 metų liepos 7 d., Vilnius) - lietuvių rašytojas.


1934 m. baigė Mielaičių pradinę mokyklą ir įstojo į Joniškio gimnazijos trečiąją klasę. 1939 m. paliko gimnaziją, nes turėjo dirbti tėvų ūkyje. Toliau mokėsi neakivaizdiniu būdu.


Buvo pakviestas į "Valstiečių laikraštį" dirbti žurnalistu, tačiau prasidėjo karas, ir Jonas Avyžius liko Mėdginuose.

1944 metais J. Avyžius buvo mobilizuotas ir išvyko į frontą, dalyvavo Kuršo mūšiuose Latvijoje.

Po karo dirbo Radijo komitete, vėliau buvo pakviestas į „Jaunimo gretų“ žurnalą, o tais pačiais metais ir į laikraščio “Tiesa“ redakciją, kur dirbo apybraižininku.

1949 m. nusprendė pasišvęsti literatūriniam darbui.



Garsiausi romanai: „Į stiklo kalną“ (1961), „Kaimas kryžkelėje“ (1964), Sodybų tuštėjimo metas“ ( 1970, T. 2- 1989), „Chameleono spalvos“ (1978), „Degimai“ (1982). Po rašytojo mirties išleisti nebaigti kūriniai „Ir išmuš tavo valanda“ (2002) ir „Viskas praeina; Neapykanta grūdinti“ (2003).

Žinomiausios knygelės vaikams: „Aštuonetas iš Trepsės namų“, „Didžiojo Užutekio gyventojai“, „Bardo nuotykiai ir žygiai“, „Kaip kurmis amatą keitė“,  „Bėkim, žvėrys, pažiūrėti“,  „Gėlė mažylė“,  „Geležinis nykštukas“,  „Juodažvaigždis arkliukas“,  „Mažos pasakos“,  „Melagėlio botagėlis“,  „Neklaužada Kastytė“,  „Neregėta gėlė“,  „Šarkos gudrybė“ ir kt.


Už romaną „Sodybų tuštėjimo metas“ Jonui Avyžiui 1976 m. paskirta Lenino premija – aukščiausias to meto literatūrinis apdovanojimas.


Prasidėjus Atgimimo laikotarpiui Jonas Avyžius nedvejodamas rėmė Sąjūdžio idėjas. 1996 metais pagal Tėvynės Sąjungos (Lietuvos konservatorių ) sąrašą jis išrinktas Lietuvos Respublikos Seimo nariu, kaip vyriausias amžiumi Seimo narys, pirmininkavo pirmajam šios kadencijos parlamento posėdžiui, dirbo Seimo švietimo, mokslo ir kultūros komitete. Už nuopelnus Lietuvos valstybei ir jos kultūrai Jonas Avyžius apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordinu.

 

Rašytojas palaidotas Vilniuje, Antakalnio kapinėse.