Viskam extra -5% nuolaida su kodu: PIGU (išskyrus vadovėlius ir pratybas)
Jonas Aistis (1904 m. – 1973 m.) – vienas žymiausių lietuvių lyrikų, kurio kūryba priskiriama neoromantizmo literatūros krypčiai. Poeto knyga „Užgesę chimeros akys“ (1937 m.) 1938-aisiais metais pelnė Lietuvos valstybinę literatūros premiją. Autorius buvo vertinamas ne tik literatūros kritikų, bet ir plačiosios visuomenės. To meto jaunuoliai mokėjo atmintinai daugelį J.
Aisčio eilėraščių. Na, o pati lyriko poezija turėjo didelį
poveikį 4–5 dešimtmečio poetų kartai.
Tai
nestebina, žinant, kad autorius itin akcentavo neoromantizmo idealus taip
viliojusius to meto poezijos mėgėjus. Minėti neoromantizmo idealai
poeto kūryboje priešpastatomi realybei, eilėraščiams
būdinga eleginė nuotaika, graudūs motyvai, intymumas. Taip pat juose
rasime modernią tradicinės kaimo pasaulėjautos išraišką,
kuri, greičiausiai, neatsiejama nuo intelektualios, kosmopolitiškos
Jono Aisčio asmenybės.
Užaugęs Lietuvoje, poetas 1936 m.
gauna Švietimo ministerijos stipendiją ir išvyksta į
Prancūzijos Grenobilio universitetą studijuoti prancūzų kalbos ir
literatūros. Ši emigracija pakloja kelius tarptautiniam
išsilavinimui, 1946-aisiais nuvedusiam Joną Aistį į JAV. Ten
apsigyvenęs poetas iš pradžių dirbo Marianapolio kolegijoje,
dėstė lietuvių, prancūzų ir ispanų kalbas. Na, o 1952 m.
persikėlė į Niujorką, kur įsidarbino Laisvosios Europos komitete,
rengė okupuotos Lietuvos laikraščių ir knygų analitines
apžvalgas. Nuo 1958-ųjų dirbo JAV Kongreso bibliotekoje
Vašingtone.
Lietuvių eilėraščių ir dramų
žanrui priskiriamos poeto kūrybos rinktinės „Katarsis“
pavadinimas puikiai perteikia vieną būdingiausių J. Aisčio lyrinio
subjekto pasaulėžiūros motyvų. Poetas rėmėsi romantine katarsio
interpretacija, teigiančia, kad „kūryba gimsta iš kančios,
liūdesys neatsiejamai susijęs su grožiu.“ Su katarsiu glaudžiai
susijusi ir artėjančio II pasaulinio karo nuojauta, kurią poetas
perteikia romantiniais viduramžių įvaizdžiais.
Vieni
būdingiausių Jono Aisčio kūrybos bruožų – jau minėta eleginė
lyrinio subjekto ir pačių eilėraščių nuotaika, liūdesys,
intymumas bei tėvynės ilgesys, vis iškylantis vėlesnėje,
emigracijon persikėlusio poeto kūryboje. Jeigu ir jums nesvetimas
neoromantizmo stilius, pasidomėkite ne vien J. Aisčio, bet ir kitų jo
amžininkų kūryba. Įsigyti knygas internetu paprasta!