John le Carre (tikr. David John Moore Cornwell, g. 1931 m.
spalio 19 d.; Pulas, Jungtinė Karalystė) - rašytojas,
„šnipų romano“ žanro klasikas.
Kai Džonui
buvo penkeri metai, jo tėvą už sukčiavimą pasodino į kalėjimą -
tai, pasak rašytojo, pastūmėjo jį detektyvų link. Mokėsi
Šv. Andriejaus mokykloje Berkšyre, vėliau Dorsetyje.
1948 m. išvyko į Šveicariją, kur vienus metus studijavo
vokiečių literatūrą. Vėliau tarnavo Didžiosios Britanijos saugumo
tarnybos žvalgybos korpuseAustrijoje.
Po karinės tarnybos, nuo 1952 m., mokėsi Linkolno universitete Oksforde, kurį 1956 m. baigė su pagyrimu. Studijuodamas bendradarbiavo su kontržvalgybos MI-5 skyriumi. Kad galėtų dirbti saugumui įstojo į Oksfordo universiteto komunistų klubą.
Dvejus metus (1956-1958) le Carre dėstė prancūzų ir vokiečių
kalbą Itono kolegijoje, o nuo 1958 m. dirbo tik MI-5. 1959 m.
perėjo dirbti į MI-6 žvalgybos tarnybą, kur penkis metus kaip
diplomatas dirbo VDR. Iš pradžių kaip antrasis Britanijos
ambasados sekretorius Bonoje, vėliau kaip konsulas Hamburge.
Rašyti pradėjo 1940 m. pabaigoje. 1948 m. netgi
laimėjo mokyklos prizą už geriausią eilėraštį.
Le
Carre šnipų romanuose nėra supeherojų, jis neromantizuoja
slaptųjų tarnybų darbo. Rašytojas pasakoja apie įtemptą ir
gana blankų kasdienį specialiųjų tarnybų darbą, galingą žvalgybų
opoziciją, tačiau jo knygose nėra nei stingdančių susišaudymų,
nei ilgai trunkančių persekiojimų. Jo herojai yra
„anti-jamesbond“. Le Carre neigiamai vertina Iano
Flemingo kūrybą ir vadina jo agentą 007 netikru. Le Carre
tvirtina, kad kiekvienos tautos dvasią atspindi jos saugumo tarnybų
veikla.
Pačiam Le Carrei svarbus ne siužetas, bet detalės, veikėjų
charakteriai ir bendra atmosfera.
1961 m. Le Carre paskelbė
savo pirmąjį romaną „Call for the Dead“. Tuo metu jis
dirbo valstybės tarnyboje, todėl buvo priverstas pasirašyti
pseudonimu - John le Carre.
Bestseleriu tapo jo trečioji knyga - „Šnipas, kuris sugrįžo iš šalčio“. Po šio romano pasirodymo ir milžiniškos sėkmės Le Carre atsistatydino iš užsienio reikalų ministerijos ir atsidėjo tik kūrybai. Už šį romaną 1963 m. rašytojas buvo apdovanotas „Auksiniu durklu" („Golden Dagger“) - Didžiosios Britanijos detektyvų ir politinių romanų asociacijos prizu, 1964 m. - Somerseto Moemo premija, o 1965 m. Amerikos detektyvų draugijos įsteigtu „Edgar“ apdovanojimu.
Dar vieną „Auksinį durklą“ Le Carre gavo už 1977 m. pasirodžiusį romaną „The Honourable Schoolboy“.
Ypač didelio kritikų ir publikos susižavėjimo sulaukė romanas „The Little Drummer Girl“ (1983), kuris taip pat tapo bestseleriu.
Naujausias rašytojo romanas „Delicate Truth“ paskelbtas 2013 m.
Per pusę šimtmečio rašytojo karjerą Le Carre sukūrė
22 romanus. Jo knygos paskelbtos 36 kalbomis.
1954 m.
susituokė su Anna Veronika Sharp, išsiskyrė 1971 m. 1972 m.
susituokė su Valerie Eustace.
Rašytojas turi 4
sūnus (Simoną, Stiveną ir Timotį iš pirmosios santuokos ir
Nikolajų iš antrosios) ir 12 anūkų.
Išėjęs į pensiją gyveno Graikijos salose, vėliau grįžo į
Angliją.
2011 m. gavo Goethe'o medalį, kurį skiria Goethe
Institutas (Vokietija). Oksfordo Linkono koledžo garbės narys.
Oksfordo universiteto garbės daktaras (2012 m.)