John Berger

sausio 2 d., Antony, Prancūzija) – britų meno kritikas, menotyrininkas, rašytojas ir dailininkas.

John Berger buvo pirmas iš dviejų Miriam ir Stanley’io Bergerių vaikų. Jo senelis buvo italų kilmės žydas, tarnavęs Pirmajame pasauliniame kare, o vėliau priėmęs katalikų tikėjimą ir persikėlęs į Jungtinę Karalystę. Tėvas - teisės mokslų daktaras, Britanijos imperijos ordino kavalierius. Pats Johnas baigė Šv. Edvardo mokyklą Oksforde ir 1944-1946 m. tarnavo armijoje, o po jo mokėsi Čelsio meno mokykloje (Chelsea College of Art and Design), Centrinėje meno mokykloje ir Šv. Martino dizaino mokykloje Londone.

Baigiantis XX a. penktajam dešimtmečiui John Berger savo pirmuosius dailės kūrinius eksponavo keliose Londono galerijose. 1948-1955 m. dėstė Šv. Marijos mokytojų kolegijoje tapybą. Netrukus Bergeris tapo meno kritiku ir savo apžvalgas bei recenzijas spausdino „New Statesman“ leidinyje.

Ankstyvuoju savo karjeros laikotarpiu menininkas buvo vertinamas nevienareikšmiai – tam įtakos turėjo jo marksistinio humanizmo pažiūros ir netradicinis požiūris į šiuolaikinį meną. Nors buvo artimas komunistinėms idėjoms, jis taip ir netapo Didžiosios Britanijos komunistų partijos nariu, nors visada buvo artimai su ja susijęs – kaip ir su „Tarptautine menininku asociacija“, laikyta viena iš komunistų partijos organizacijų.

1958 m. pasirodė pirmasis grožinis John Berger kūrinys „A Painter of Our Time“ (liet. „Mūsų laikų tapytojas“). Neapsieita be kontroversijų – praėjus mėnesiui po pasirodymo, leidykla patyrė antikomunistinio Kultūrinės laisvės kongreso spaudimą ir buvo priversta atšaukti knygą iš prekybos. Pasibjaurėjęs gyvenimu Didžiojoje Britanijoje 1962 m. Bergeris išvyko į Prancūziją.

1972 m. John Berger sukūrė keturias televizinės dokumentikos „Ways of Seeing“ (liet. „Būdai matyti“) laidas, kuriose, remdamasis filosofo Walterio Benjamino idėjomis, analizavo įvairias moderniosios dailės temas – nuo moters įvaizdžio iki nuosavybės tematikos ir šiuolaikinės reklamos sprendimų. Jis aršiai ir originaliai kritikavo vyraujančį požiūrį į klasikinį meną, parodydamas jo šališkumą ir atskleisdamas tapyboje ir populiariojoje kultūroje slypintį politinį lygmenį. Šios televizijos laidos tapo jo menotyros knygos „Kaip menas moko matyti“ pagrindu.

Tais pačiais metais dienos šviesą išvydo ir Bergerio romanas „G.“, pelnęs jam prestižinę „Booker“ premiją. Pusę gautos premijos sumos jis paaukojo revoliucinei „Juodųjų panterų“ organizacijai, o antroji padėjo jam sukurti sociologinę studiją „Septintasis žmogus“, skirtą migrantų darbininkų Europoje temai.

Iki pat mirties John Berger rašė esė fotografijos, meno, politikos ir atminties temomis, rūpinosi svarbiomis šiuolaikinį pasaulį kamuojančiomis problemomis.

Bergeris buvo tris kartus vedęs ir turėjo keturis vaikus: Jokūbas - režisierius, Katia - rašytoja ir kinokritikė ir Ivas - dailininkas.