Johanas Volfgangas fon Gėtė (vok. Johann Wolfgang von Goethe; 1749 m. rugpjūčio 28 d. – 1832 m.
kovo 22 d.) - vokiečių literatūros klasikas, vienas garsiausių vokiečių rašytojų, žymiausias literatūrinio sąjūdžio „Audra ir veržimasis“ atstovas, pedagogas, valstybės veikėjas, politikas, mokslininkas, gamtininkas, filosofas.
J. V. Gėtė gimė 1749 m. rugpjūčio 28 d. in Frankfurte prie Maino.
Jo tėvas buvo imperatoriškosios šeimos patarėjas, motina - kilminga didikė. Turtingi tėvai negailėjo pinigų sūnaus išsilavinimui. Į namus buvo kviečiami mokytojai. Johanas anksti pradėjo skaityti, iki septynerių metų jau mokėjo lotynų ir graikų kalbas, o 8-rių jau rašė eiles ir pjeses, kurios buvo vaidinamos namų lėlių teatre.
16-os metų Gėtė išvyko studijuoti į Teisės fakultetą
Leipcigo universitete, tačiau dėl labai sunkios ligos mokslus teko
nutraukti.
Vėliau įstojo į Strasbūro universitetą. Ten Gėtė
studijavo mediciną, daug skaitė, ypač domėjosi gamtos mokslais ir
literatūra. 1769 m. Gėtė išleido savo pirmąją
eilėraščių knygą. Netrukus jis tapo vienu iš
literatūrinio judėjimo „Sturm und
Drang“ („Audra ir
veržimasis“) ideologu.
1771 m. Gėtė baigė universitetą ir gavo teisės daktaro laipsnį. Nenorėdamas nuvilti šeimos nuo 1771 iki 1775 metų dirbo advokatu. Tuo pat metu jis parašo romaną „Jaunojo Verterio kančios“ (1772), kuris jį išgarsina visame pasaulyje.
Lapkričio 1775 m. lapkritį kunigaikščio Karlo Augusto
kvietimu Gėtė atvyko į Veimarą ir tapo jo dvaro valdytoju. Karlas
Augustas suteikė Gėtei plačius įgaliojimus. Garsus rašytojas
tvarkė finansus, švietimo, kultūros ir kt. reikalus. 1782 m.
už puikią tarnybą hercogas suteikė Gėtei dvarininko titulą, o 1815 m.
Gėtė buvo paskirtas Karlo Augusto suformuotos vyriausybės pirmuoju
ministru.
60-ies metų jis vedė mylimąją ir savo vaikų
motiną nekilmingą floristę Christiane Vulpius - tuo papiktindamas visą
dvarą.
1795-1796 metais Gėtė parašė romaną „Vilhelmo Meisterio mokymosi metai“, o 1808 m. jis išleido pirmąją tragedijos „Faustas“ dalį - vieną iš kūrinių, kurie sudaro pasaulio literatūros lobyną. „Faustą“ Gėtė rašė iki savo gyvenimo pabaigos.
Gėtė buvo ne tik puikus rašytojas ir poetas, bet ir
gamtininkas. Jie parašė darbų apie augalų ir gyvūnų
lyginamąją morfologiją, taip pat darbų iš fizikos, geologijos ir
mineralogijos bei medicinos sričių.
Johanas Volfgangas
Gėtė mirė 1832 kovo 22 d. Veimare.