Viskam extra -5% nuolaida su kodu: PIGU (išskyrus vadovėlius ir pratybas)
Johan Huizinga (1872 m. gruodžio 7 d., Groningenas, Nyderlandai - 1945 m. vasario 1 d., De Steege, Nyderlandai) – olandų istorikas, vienas iš šiuolaikinės kultūros istorijos pradininkų.
Johan Huizinga gimė fiziologijos profesoriaus Dirko Huizingos šeimoje. Berniuko motina Jacoba Tonkens mirė praėjus dviems metams po sūnaus gimimo.
Jaunasis Johanas studijavo indoeuropiečių kalbas, 1895 m. mokslus
baigė ir gavo diplomą. Studijuodamas neblogai išmoko sanskrito
kalbą. Vėliau jo dėmesys nukrypo į lyginamąją lingvistiką. 1897
m. jis apgynė disertaciją apie juokdario vaidmenį Indijos dramoje.
Praėjus penkeriema metams Johano Huizingos interesai pasikeitė dar
kartą – šįsyk jis susidomėjo Viduramžių ir Renesanso
istorija. Jis ir toliau dėstė orientalistiką, 1905 m. tapo
bendrosios bei Olandijos istorijos profesoriumi Groningeno universitete.
1915 m. jis tapo bendrosios istorijos profesoriumi Leideno universitete
– šias pareigas ėjo iki pat 1942 m. Nuo 1916 m. Johan
Huizinga buvo Karališkosios Nyderlandų menų ir mokslų akademijos
narys.
1942 m. Johan Huizinga ėmė kritiškai kalbėti apie okupacinę
nacių valdžią. Jis buvo nuoseklus – dar praėjusiame
dešimtmetyje jis neigiamai atsiliepė apie fašizmą.
Tačiau jo drąsa neliko be pasekmių – naciai jį areštavo, o
paleidę uždraudė grįžti į Leideną. Jis leido dienas kolegos
Rudolfo Clerevingos namuose, kur ir mirė likus kelioms savaitėms iki
nacių pasitraukimo.
Johan Huizinga pasiūlė naują istorijos
perskaitymo būdą. Jo istorinėje koncepcijoje didelis dėmesys
skiriamas meno, žaidimo ir spektaklio elementams. Tarp jo darbų galime
rasti skirtų XVII a. Olandijos istorijai, Amerikos istorijai, tačiau
labiausiai šio istoriko pavardę išgarsino veikalas
„Viduramžių ruduo“. Johan Huizinga pasiūlė ir savitą
žmonijos raidos interpretaciją – anot jo, pagrindinis jos principas
yra žaidimas. Savo teorines įžvalgas, besijungiančias su istoriniais
pavyzdžiais, jis pristato knygoje „Homo ludens“.
Johan Huizinga niekad
nelikdavo visuomeninių problemų nuošalyje, visada sekė politines
peripetijas ir reaguodavo į politines aktualijas, yra parašęs apie
tai keletą veikalų. Jo mintys dažnai sutampa su kitų to meto
mąstytojų – Ortegos y Gasseto ar Oswaldo Spenglerio - įžvalgomis.
Istorikas Johan Huizinga buvo įsitikinęs, kad techninės ir mechaninės
tvarkos dvasia pakeitė organišką ir spontanišką politikos
bei kultūros pasaulį.
Johan Huizinga atminimui kasmet
Nyderlanduose vyksta prestižinis renginys - „Huizingos
paskaita“. Ji skirta kultūros istorijos ir filosofijos problemoms
apžvelgti.