Johan Huizinga

vasario 1 d., De Steege, Nyderlandai) – olandų istorikas, vienas iš šiuolaikinės kultūros istorijos pradininkų.

Johan Huizinga gimė fiziologijos profesoriaus Dirko Huizingos šeimoje. Berniuko motina Jacoba Tonkens mirė praėjus dviems metams po sūnaus gimimo. Jaunasis Johanas studijavo indoeuropiečių kalbas, 1895 m. mokslus baigė ir gavo diplomą. Studijuodamas neblogai išmoko sanskrito kalbą. Vėliau jo dėmesys nukrypo į lyginamąją lingvistiką. 1897 m. jis apgynė disertaciją apie juokdario vaidmenį Indijos dramoje.
Praėjus penkeriema metams Johano Huizingos interesai pasikeitė dar kartą – šįsyk jis susidomėjo Viduramžių ir Renesanso istorija. Jis ir toliau dėstė orientalistiką, 1905 m.  tapo bendrosios bei Olandijos istorijos profesoriumi Groningeno universitete. 1915 m. jis tapo bendrosios istorijos profesoriumi Leideno universitete – šias pareigas ėjo iki pat 1942 m. Nuo 1916 m. Johan Huizinga buvo Karališkosios Nyderlandų menų ir mokslų akademijos narys.

1942 m. Johan Huizinga ėmė kritiškai kalbėti apie okupacinę nacių valdžią. Jis buvo nuoseklus – dar praėjusiame dešimtmetyje jis neigiamai atsiliepė apie fašizmą. Tačiau jo drąsa neliko be pasekmių – naciai jį areštavo, o paleidę uždraudė grįžti į Leideną. Jis leido dienas kolegos Rudolfo Clerevingos namuose, kur ir mirė likus kelioms savaitėms iki nacių pasitraukimo.

Johan Huizinga pasiūlė naują istorijos perskaitymo būdą. Jo istorinėje koncepcijoje didelis dėmesys skiriamas meno, žaidimo ir spektaklio elementams. Tarp jo darbų galime rasti skirtų XVII a. Olandijos istorijai, Amerikos istorijai, tačiau labiausiai šio istoriko pavardę išgarsino veikalas „Viduramžių ruduo“. Johan Huizinga pasiūlė ir savitą žmonijos raidos interpretaciją – anot jo, pagrindinis jos principas yra žaidimas. Savo teorines įžvalgas, besijungiančias su istoriniais pavyzdžiais, jis pristato knygoje „Homo ludens“.

Johan Huizinga niekad nelikdavo visuomeninių problemų nuošalyje, visada sekė politines peripetijas ir reaguodavo į politines aktualijas, yra parašęs apie tai keletą veikalų. Jo mintys dažnai sutampa su kitų to meto mąstytojų – Ortegos y Gasseto ar Oswaldo Spenglerio - įžvalgomis. Istorikas Johan Huizinga buvo įsitikinęs, kad techninės ir mechaninės tvarkos dvasia pakeitė organišką ir spontanišką politikos bei kultūros pasaulį.

Johan Huizinga atminimui kasmet Nyderlanduose vyksta prestižinis renginys - „Huizingos paskaita“. Ji skirta kultūros istorijos ir filosofijos problemoms apžvelgti.