Jean-Christophe Grange

Mokėsi Sorbonos universitete, studijavo antropologiją ir filologiją, baigiamasis magistro darbas skirtas Giustavo Flobero kūrybai. Vėliau kaip tekstų kūrėjas dirbo reklamos agentūroje. Kaip laisvai samdomas žurnalistas bendradarbiavo su daugeliu žymių
periodinių leidinių. 1989 m. jau buvo tokių žurnalų kaip "Paris Match", "Sunday Times" ir "National Geographic" korespondentas.


Vėliau Grange įkūrė savo kompaniją L & G. Jis savo lėšomis keliavo po pasaulį ir dirbo kaip laisvai samdomas žurnalistas. Jo straipsniai iš įvairių pasaulio šalių vėliau tapo jo romanų įkvėpimo šaltiniu. Būtent šiuo laikotarpį jis gavo du pagrindinius žurnalistikos pasaulio apdovanojimus: Reuters premiją (1991 m.) ir World Press premiją (1992).

Žurnalisto patirtį panaudojo rašydamas
kriminalinius romanus, kuriuose aktualios tarptautinio terorizmo,
politinio ekstremizmo ir abejotinų okultinių organizacijų veiklos temos.


1994 m. Grange parašė savo pirmąjį romaną "Gandrų skrydis", kurį labiau nei skaitytojai įvertino kritikai. Tačiau jo antrasis romanas "Purpurinės upės", paskelbtas 1998 metais, iškart išpopuliarėjo, o ypač po to, kai pagal šį romaną buvo pastatytas filmas, kuriame pagrindinį vaidmenį atliko garsus prancūzų aktorius Jean Reno.

1998 m. Grange už ši romaną buvo apdovanotas 1992 m. įkurtu Prancūzijos literatūros apdovanojimu Grand Prix RTL-Lire (arba Prix RTL grand public). Ši apdovanojimą skiria ne kritikai, o skaitytojai.


Vėliau rašytojas sukūrė dar keletą romanų, scenarijų filmui "Vidok" ir komiksų knygos "Zenero prakeiksmas" tekstą.


Jean-Christophe Grange turi keturis vaikus - du berniukus ir dvi mergaites: Louis, Mathilde, Ysé ir Kaito. Pirmoji jo žmona - žurnalistė Virginie Luc, kuriai skirtas pirmasis jo romanas "Gandrų skrydis". Vėliau jis vedė Priscilla Telmon, kuriai dedikavo romaną "Vilkų imperija". O romanas "Kaikenas" (2012) skirtas naujai mylimajai, modeliui ir aktorei Likai Minamoto. Vaikams Yse ir Keito skirtas romanas "Lontano" (2015).