Džekas Londonas (Jack London)

lapkričio 22 d. Glen Ellen, Kalifornijoje) - amerikiečių rašytojas, geriausiai žinomas kaip nuotykių romanų ir apsakymų autorius.

Džekas Londonas gimė 1876 m. sausio 12 d. San Franciske.

Rašytojo motina Flora Wellman buvo muzikos mokytoja ir nepaprastai domėjosi spiritizmu. Ji pastojo nuo astrologo Williamo Chaney, su kuriuo katu gyveno. Sužinojęs apie nėštumą, Williamas pradėjo reikalauti, kad ji nutrauktų nėštumą, tačiau ji kategoriškai atsisakė ir iš nevilties bandė nusišauti, bet tik nesmarkiai susižeidė. Po kūdikio gimimo Flora paliko kūdikį savo buvusiai vergei Virginijai Prentiss, kuri visą gyvenimą liko Džekui labai svarbiu asmeniu. 1876 metų pabaigoje Flora ištekėjo už JAV pilietinio karo neįgalus veterano Džono Londono ir kūdikį iš auklės pasiėmė. Džekas Londonas gavo nauja pavardę.

Džekas mokėsi mokykloje, tačiau dėl sunkios šeimos finansinės padėties anksti pradėjo dirbti. Tam turėjo įtakos ir tuometinė tvarka JAV, kuomet dirbdavo ne tik paaugliai, bet ir vaikai. Dar besimokydamas mokykloje jis pardavinėjo laikraščius, o būdamas keturiolikos pradėjo dirbti konservų gamykloje. Tačiau darbas buvo labai sunkus, todėl jį metė ir 1893 m. įsidarbino laive, kuris plaukė medžioti ruonių prie Japonijos krantų. Daugelį šio laikotarpio prisiminimų Džekas vėliau aprašė savo romanuose ir apsakymuose.
Vėliau dirbo lygintoju skalbykloje, kūriku.

1893 m. pradžioje pasirodė pirmas Džeko Londono apsakymas „Taifūnas prie Japonijos“, kuris jam pelnė vieno iš San Francisko laikraščių prizą.

1894 m. dalyvavo bedarbių žygyje į Vašingtoną, todėl vėliau mėnesį praleido kalėjime už valkatavimą.
1895 m. įstojo į JAV Socialistinę darbininkų partiją, iš kurios išstojo 1914 m. Išstojimo priežastį nurodė pareiškime - prarastas tikėjimas partijos „kovine dvasia“.
Savarankiškai pasiruošęs ir sėkmingai išlaikęs stojamuosius egzaminus įstojo į Kalifornijos universitetą, tačiau po trečio semestro dėl lėšų stokos buvo priverstas jį palikti.

1897 metų pavasarį Džekas Londonas pasidavė „aukso karštligei“ ir išvyko į Aliaską, kur patyrė visą žiemos šiaurėje žavesį. Vietoj aukso likimas dovanojo Džekui Londonui susitikimus su būsimais jo knygų herojais. Nuo 23 metų Džekas Londonas rimtai užsiima literatūra - pirmieji šiauriniai apsakymai pasirodė 1899 m. o 1900 pasirodė pirmoji knyga „Vilko sūnus“. Rašytojas dirbdavo po 15-17 valandų per dieną.

1902 m. rašytojas lankėsi Londone, be to 1904-1905 metais dirbo karo korespondentu Rusijos-Japonijos kare.
1907 m. rašytojas leidžiasi į kelionę aplink pasaulį. Tuo metu dėl savo populiarumo jis jau buvo turtingas žmogus. Vėliau pradėjęs smarkiai piktnaudžiauti alkoholiu, patyrė kūrybinę krizę.

Džekas Londonas mirė 1916 m. lapkričio 22 d. Glen Ellen mieste Kalifornijoje. Paskutiniais metais jis sirgo inkstų liga (uremija) ir buvo gydomas morfinu, kuriuo apsinuodijęs ir mirė (daugelis mano, kad tokiu būdu jis nusižudė).

Džekas Londonas parašė penkiasdešimt knygų, romanų ir trumpų apsakymų, daug straipsnių ir politinių apybraižų. Žinomiausi jo kūriniai: romanai „Martinas Idenas“, „Rytas aušra“, „Geležinis kulnas“, „Jūrų vilkas“, apysakos „Baltoji iltis“, „Smokas Belju“, „Protėvių šauksmas“, „Rausvasis maras“.