KNYGOS iki 5€! Naršykite čia >>
Džeromas Deividas Selindžeris (angl. Jerome David Salinger; g. 1919 m. sausio 1 d. Manhatane, Niujorke, JAV – m. 2010 m. sausio 27 d. Korniše, JAV) – garsus amerikiečių rašytojas, išgarsėjęs dėl 1951-ais metais pasirodžiusio kultinio romano „Rugiuose prie bedugnės“.
Jerome šeimoje buvo jaunesnis iš dviejų vaikų.
Jo mama Marie buvo vokiečių, škotų ir airių kilmės, o tėvas
– lietuvių kilmės žydas. Tuo metu į mišrias
santuokas buvo žiūrima itin neigiamai ir su panieka, todėl
rašytojo mama ištekėjusi savo vardą pasikeitė į
žydišką Miriam. Savo kilmę ji taip gerai slėpė, kad J. D.
Seliger iki keturiolikos metų nežinojo, kad jo mama ne žydė.
Vaikystėje berniukas lankė valstybines mokyklas, kiek vyresnis
pradėjo mokytis privačioje įstaigoje, kur įsitraukė į dramos būrelio
veiklą, rašė mokyklos laikraščiui. Vaidinti jam sekėsi
puikiai, tačiau tokia veikla visai nepatiko tėvui, kuris
prieštaravo jo norui tapti aktoriumi. Jis sūnų įtaisė į
karinę mokyklą, kur J. D. Salinger naktimis toliau rašė savo
tekstus bei redagavo mokyklos leidinį.
1936-tais metais Jerome
David Salinger įstojo mokytis į Niujorko universitetą, kur jam gana
neblogai sekėsi, tačiau jaunas vyras studijas metė. Jo tėvas,
bijodamas, kad jaunuolio ateitis nenueitų veltui, spaudė jį mokytis
mėsos importo verslo subtilybių. J. D. Salinger gana noriai
išvyko mokytis į vieną Austrijos kompaniją. Tačiau
pasibjaurėjimas skerdyklomis ir visu mėsos pramonės verslu nulėmė tai,
kad jis likusį gyvenimą buvo vegetaru. Būsimas rašytojas spėjo
palikti šalį prieš prasidedant Antrajam pasauliniam karui.
Kolumbijos universitete J. D. Salinger mokėsi vakariniuose
rašymo kursuose ir nors paskaitų labai uoliai nelankė, visgi
parašė tris gerai įvertintus kūrinius. Jo dėstytojas, žurnalo
„Story“ redaktorius, palaikė studento kūrybą, o vėliau tapo
jo mentoriumi.
1941-ais metais autorius pradėjo siūlyti savo
tekstus „The New Yorker“ žurnalui. Tuo pačiu laiku jis
ėmė susitikinėti su Oona O'Neill, kuri vėliau tapo žymaus aktoriaus
Charlie Chaplin'o žmona. Rašytojas rašė jai ilgus ir
jausmingus laiškus.
JAV įsitraukus į Antrąjį
pasaulinį karą, J. D. Salinger buvo pakviestas į tarnybą. Dėl
kelių kalbų mokėjimo jam teko dirbti kontržvalgyboje, taip pat
dalyvauti koncentracijos stovyklų išlaisvinime. Ši
patirtis paliko ryškų įspaudą ir smarkiai paveikė jaunuolį.
Jis kelis mėnesius gulėjo ligoninėje dėl potrauminio streso sindromo.
Karo metu jis susipažino su garsiu rašytoju Nobelio
premijos laureatu Ernest Hemingway ir paliko šiam labai teigiamą
įspūdį. Simpatija buvo abipusė, o E. Hemingway kūrybą padarė
didelę įtaką J. D. Salinger darbams. Vėliau jis sakė, kad
bendravimas su E. Hemingway buvo geriausia, kas nutiko karo metu.
1948-tais metais autorius publikavo gerai įvertintą kūrinį
„Puiki diena bananžuvėms gaudyti“, o 1951-ais metais
pasirodė garsiausia jo knyga „Rugiuose prie bedugnės“.
Šis leidinys atnešė J. D. Salinger tarptautinę
šlovę. Tačiau tuo pačiu sulaukė daug kritikos ir kaltinimų
vulgarumu bei amerikietiškų vertybių išdavyste.
Aprašytas paaugliškas susvetimėjimas bei jaunojo veikėjo
Holdeno Caulfieldo nekaltybės praradimas patiko paaugliams, bet ne
kritikams. J. D. Salinger nusivylė neteisingomis interpretacijomis
bei pigaus populiarumo besivaikančia žiniasklaida ir atsiribojo nuo
pasaulio.
J. D. Salinger išleido dar keletą
kūrinių. Jo kūryboje dominuoja nepasitenkinimas veidmainišku
pasauliu ir vienišo žmogaus kova su visuomeniniu spaudimu atitikti
tam tikras, nebūtinai teisingas, vertybes.