Isabel Allende

1945 metais dingo tėtis. Motina gyveno Čilėje iki 1953 metų, kuomet ištekėjo už diplomato Ramon Huidobro. Isabell lankė privačias mokyklas Bolivijoje ir Libane. Isabell tikrasis tėvas buvo Čilės prezidento Salvadoro Allende pusbrolis.

1962 metais ištekėjo už Migel Frias. 1963 metais susilaukė dukters Paulos, o 1966 metais sūnaus Nikolo.

Isabel Allende keletą metų dirbo laikraščių redaktore, Čilės televizijoje. 1973 metais Santjago mieste pagal jos parašytą pjesę buvo pastatytas vaidinimas. Tačiau tais pačiais metais autorė dėl Čilėje kilusių neramumų (tuo metu įsigalėjo Augusto Pinochet režimas) turėjo bėgti iš šalies. Isabel Allende apsistojo Venesueloje, kur pragyveno 13 metų. Dirbo žurnaliste Karakase.

1981 metais sužinojo, jog jos senelis arti mirties, todėl sėdo rašyti jam suteikiančio stiprybės laiško. Deja, senelis laiško perskaityti nespėjo. Šio laiško pagrindu buvo parašyta knyga „Dvasių namai“.

Knyga „Paula“ taip pat prasidėjo nuo laiško tuo metu sunkiai sirgusiai dukrai. Knygoje pasakojama apie autorės vaikystę ir gyvenimą Čilėje. 1992 metais dukra mirė. Jos garbei 1996 metais Isabel Allende įkūrė savo vardo fondą, kuris padeda moterims ir vaikams.

Isabel Allende nuo 1987 metų gyvena Kalifornijoje. 1993 metais tapo JAV piliete, bet kaip ji pati sako „jos širdis liko Čilėje“.

Isabel Allende kūryba paremta asmenine patirtimi bei istoriniais įvykiais, didelis dėmesys romanuose skiriamas moterų gyvenimui, daugelyje kūrinių realybė persipina su magija.

Isabel Allende yra parašiusi 20 knygų, jos išverstos daugiau nei į 35 kalbas. Yra laimėjusi 50 įvairiausių apdovanojimų. Pagal dvi jos knygas sukurti filmai.