Inga Juodkūnė

Baigė Lietuvos Edukologijos universitetą, kur įgijo psichologės išsilavinimą. Vėliau tęsė magistro studijas, o 2016 m. Vilniaus universitete studijavo doktorantūrą.
Papildomai mokėsi ne tik dėmesingo įsisąmoninimo praktikų, bet įgijo ir finansininkės specialybę. Šiuo metu yra baigusi Lietuvos sveikatos mokslų universitetą ir turi kognityvinės elgesio terapijos krypties psichoterapeutės diplomą.

Inga Juodkūnė ilgą laiką dirbo konsultante keliose stambaus verslo įmonėse, tačiau ilgainiui nusprendė palikti sėkmingą karjerą ir visą laiką skirti šeimai. Dvynukus auginanti moteris nori dirbti sau ir daugiau laiko praleisti su augančiomis atžalomis.

Prieš keletą metų tinklaraštį „Atspirties taškas“ rašyti pradėjusi moteris juokauja, kad nerašyti ji negali. Ji šią veiklą supranta kaip pokalbį ir su savimi, ir su aplinkiniais. Net griežtai ir detaliai suplanuotas tekstas kuriant kinta, netikėtai gimstančios mintys nuneša visai kita kryptimi – vadinasi, ši veikla atskleidžia tai, ko apie save nežinome. Pasak psichologės, rašymas gali tapti puikia terapija ir kūrybiškumo lavinimu.

Šiandien kūrybinio rašymo dirbtuves vedanti moteris pasakoja, kad rašymą atrado netikėtai. Tačiau pakako išdrįsti įveikti „tuščio lapo“ baimę ir pabudo ne tik vidinis rašytojas, bet ir vidinis redaktorius. Inga Juodkūnė sako, kad pagrindinis rašančiojo iššūkis – rasti balansą tarp rašytojo kūrybiškumo ir redaktoriaus pragmatiškumo.

Per ilgą laiką tinklaraštyje susikaupė daug išgyvenimų ir patirčių, kuriomis Inga Juodkūnė norėjo pasidalinti su platesne auditorija. Ji teigia pastebėjusi, kad užrašuose iškyla atskiros teksto atkarpos, kurios pradeda gyventi atskirą savo gyvenimą ir gali tapti pagrindu naujoms istorijoms. Taip kilo idėja parašyti knygą – joje grožinės literatūros forma nagrinėjami psichologės darbe sprendžiami klausimai, tokie kaip depresija, savęs paieškos, bandymas susigrąžinti gyvenimo kontrolę.

Inga Juodkūnė mano, kad depresija yra šiuolaikinės visuomenės liga, paliečianti kiekvieną jos narį – nors ir ne visada tiesiogiai. Ji tiki, kad jos romanas padės geriau pažinti šią ligą, padrąsins sergančius, o artimiesiems suteiks įžvalgų, kaip padėti sergančiam.