Ilchi Lee

gruodžio 23 d., Čionanas, Pietų Korėja) – korėjiečių dvasingumo mokytojas, knygų apie metodus, kaip pasiekti kūno ir sielos harmoniją autorius.

Nors Ilchi Lee tėvas buvo mokytojas, sūnui mokykloje nesisekė. Ilchi prisimena, kad sausai pateikiama mokomoji medžiaga jo nedomino ir jis mieliau klasėje svajodavo. Dvasinis mokytojas pasakoja, kad vėliau įvairios kūno ir proto treniruotės jam padėjo įveikti šį dėmesio sutrikimą. Kai kuriose knygose Ilchi Lee svarsto, kad ši vaikystės ir jaunystės laikų patirtis padėjo jam ištobulinti savąjį smegenų ir kūno lavinimo metodą.

Paauglystėje Ilchi Lee susidomėjo kovos menais ir praktikavo Taikvondo. Ši sporto šaka padėdavo jam nuraminti. Ilgainiui jis pelnė ketvirto lygio juodąjį diržą ir atidarė savo kovos menų studiją. Ilchi Lee gyvenimas, regis, ėmė tekėti įprasta vaga – 1977 m. jis baigė klinikinės patologijos ir fizinio lavinimo studijas, atidarė sveikatingumo kliniką, vedė, jo laukė ramus šeimyninis gyvenimas.

Tačiau ši idilė truko neilgai. Ilchi Lee ir toliau domino klausimai apie žmogaus gyvenimo prasmę, visatą ir gyvenimo esmę. Į ketvirtą dešimtį įkopęs Ilchi Lee leidosi į asketišką atsiskyrėlio kelionę į kalnus. Čia jis tris savaites gyveno be patogumų, maisto, miego ir net gulėjimo. Jo nuomone, ši askezė atvėrė jam kelią į nušvitimą ir leido suprasti daugybę pamatinių žmogaus gyvenimo dėsnių.

Grįžęs namo, Ilchi Lee ėmė savo išmintimi dalintis miesto parke. Pirmiausia jo klausėsi tik vienas insultą išgyvenęs žmogus. Ilgainiui jo mokymas plito – 1985 m. jis atidarė pirmąjį „Dan Pasaulio“ religinį centrą Seule, o XXI a. pradžioje Pietų Korėjoje jų veikė per tris šimtus. Asmeninių mokytojo Ilchi Lee pamokų prašo tokių koncernų kaip „Samsung“ ir „Hyundai“ vadovai, o šių kompanijų darbuotojai dalyvauja Ilchi Lee metodais grįstuose mokymuose. Kai kurie laiko judėjimą „Dan pasaulis“ vienu įtakingiausių ne tik Pietų Korėjoje, bet ir visame pasaulyje.

Galutinis Ilchi Lee mokymo ir filosofijos tikslas – taika. Skirtingai nei kitos rytietiškos tradicijos religijos, jis nesiūlo atsiriboti nuo pasaulio. Anot jo, būtina įgytą nušvitimą įgalinti ir paversti jį aktyviu. Jis mano, kad pasiekti taiką pasaulyje labiausiai trukdo nacionalistiniai, o ne bendražmogiškieji interesai.