✅ Žaislai ir žaidimai -25% PIGIAU! Naršykite čia >> ✅
Ignas Šeinius (tikr. Ignas Jurkūnas, 1889 m. balandžio 3 d. Šeiniūnai, Širvintų valsčius – 1959 m. sausio 15 d.
Stokholmas, Švedija) – lietuvių rašytojas.
Rašė lietuvių ir švedų kalbomis. Labiausiai žinomas
kaip romano „Kuprelis" autorius.
Gimė Šeiniūnuose
(pagal vietovę pasirinko ir slapyvardį), mokėsi Gelvonų ir Musninkų
pradžios mokyklose, vėliau - Vilniuje, Kaune.
1908 m. baigė mokytojų kursus. Nuo tų pačių metų skelbė publicistiką ir grožinę kūrybą (daugiausia eilėraščius, kurių po to beveik neberašė) spaudoje („Šaltinėlyje“, „Aušrinėje“, „Viltyje“).
Nuo 1912 m. gyveno Maskvoje ir lankė Šaniavskio liaudies universitetą, susipažino su Jurgiu Baltrušaičiu, susirašinėjo su literatais ir meno žmonėmis.
1915 m. išvyko į Stokholmą, išmoko švedų
kalbą, daug rašė į vietinę spaudą pristatydamas Lietuvą.
Labiausiai vertinami Šeiniaus kūriniai rašyti
ankstyvuoju kūrybos periodu (1910–1914 m.): apysakos „Bangos
siaučia“, „Mėnesiena“, „Vasaros
vaišės“ ir romanas „Kuprelis“, kuriuo
užsitikrino vietą literatūros istorijoje.
Po Lietuvos
nepriklausomybės paskelbimo Šeinius dirbo Užsienio reikalų
ministerijos atstovybėje Stokholme. Gyveno Danijoje, Suomijoje.
1930 m. grįžo į Kauną, kur užsiėmė literatūrine veikla: išleido „Kuprelį“, dirba redaktoriumi „Lietuvos aide“, tampa pirmuoju Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininku.
Nuo 1935 m. gyvena Klaipėdoje ir dirba spaudos patarėju Klaipėdos
krašto gubernatūroje.
Iki Antrojo pasaulinio karo
pradžios sukūrė nemažai kūrinių, kurie priskiriami antrajam
rašytojo kūrybos periodui - romanas „Siegfried Immerselbe
atsijaunina“, drama „Diplomatai“, apybraiža
„Raudonasis tvanas“, romanas „Stebuklo
belaukiant“.
1943 m. Šeiniui suteikiama Švedijos pilietybė. Po karo su žmona toliau gyveno Švedijoje, nuo 1948 m. dirbo Kooperatyvų sąjungos bibliotekoje.
1917 m. vedė švedę Gertrūdą Sydof (Gertrud Sydoff). 1922 m. jiems gimė sūnus Irvis.
1959 m. sausio 15 d. Stokholme Ignas Šeinius netikėtai mirė.