Viskam extra -5% nuolaida su kodu: PIGU (išskyrus vadovėlius ir pratybas)
Hilary Mantel (g. 1952 m. liepos 6 d., Glosopas,
Anglija) – anglų rašytoja, istorinių romanų kūrėja.
Hilary Mantel gimė Glosope, Anglioje, airių šeimoje.
Buvo vyriausia iš trijų vaikų. Jai sulaukus vienuolikos, tėvai
nusprendė gyventi atskirai.
Į namus atsikraustė patėvis Jackas Mantelis, kurio pavardę priėmė ir
pati Hilary. Nuo dvylikos metų laikė save nereliginga. Prisimindama
vaikystę sako, kad tikėjimas paliko ne patį geriausią įspaudą -
religija įtikino žmogaus prigimtine kalte, perdėtu kritiškumu ir
reiklumu sau.
Hilary Mantel mokėsi Romilio mokykloje
Češyre, vėliau studijavo teisę Londono ekonomikos mokykloje,
vėliau perėjo į Šefildo universitetą, kur baigė
jurisprudencijos bakalauro studijas. Po studijų dirbo geriatrijos
ligoninės socialiniame skyriuje, vėliau – pardavimų asistente.
1972 m. ji sutiko savo vyrą, geologą Geraldą McEwaną, su kuriuo 1977
m. išvyko į Botsvaną, o po penkerių metų apsigyveno Saudo
Arabijoje. Pora buvo nusprendusi pasukti skirtingais keliais, tačiau po
kelių metų atnaujino santuoką.
Savo literatūrinę karjerą
Hilary Mantel pradėjo dar 1974 m., pradėjusi rašyti romaną apie
Prancūzijos revoliuciją. Vis dėlto pirmoji jos knyga „Kiekviena
diena yra Motinos diena“ pasirodė tik 1985 m. Po metų romanas
sulaukė tęsinio. Jos kūriniuose ryškūs gyvenimo
islamiškoje Saudo Arabijoje ir Prancūzijos revoliucijos
atspindžiai, gvildenamos šeimyninių dramų istorijos.
Hilary Mantel net du kartus tapo prestižinės „Booker“
premijos laureate. 2009 m. premija jai įteiktas už romaną „Vilko
dvaras“, o 2012 m. "Booker" premiją pelnė ir antroji
rašytojos knyga „Įveskite
kaltinamuosius“. Abi jos – trilogijos apie XVI a.
Anglijos karaliaus sekretorių Tomą Kromvelį dalys. Mantel yra pirmoji
moteris, pelniusi šį prizą du kartus.
Hilary Mantel
dėl savo nuomonės ne kartą pateko į kontraversišką padėtį
gimtojoje Jungtinėje Karalystėje. Dar studijų metais ji buvo
prijačianti socialistų judėjimui, o kairiosios pažiūros jai svarbios
iki šiol. Ji kritikavo Britanijos monarchiją, kritiškai
atsiliepė apie buvusią šalies ministrę pirmininkę Margaret
Thatcher ir net pripažino kažkada svajojusi apie jos nužudymą.
Rašytojos kritikos strėlių neišvengė ir Katalikų
bažnyčia.