Hilary Mantel

Hilary Mantel gimė Glosope, Anglioje, airių šeimoje. Buvo vyriausia iš trijų vaikų. Jai sulaukus vienuolikos, tėvai nusprendė gyventi atskirai. Į namus atsikraustė patėvis Jackas Mantelis, kurio pavardę priėmė ir pati Hilary. Nuo dvylikos metų laikė save nereliginga. Prisimindama vaikystę sako, kad tikėjimas paliko ne patį geriausią įspaudą - religija įtikino žmogaus prigimtine kalte, perdėtu kritiškumu ir reiklumu sau.

Hilary Mantel mokėsi Romilio mokykloje Češyre, vėliau studijavo teisę Londono ekonomikos mokykloje, vėliau perėjo į Šefildo universitetą, kur baigė jurisprudencijos bakalauro studijas. Po studijų dirbo geriatrijos ligoninės socialiniame skyriuje, vėliau – pardavimų asistente. 1972 m. ji sutiko savo vyrą, geologą Geraldą McEwaną, su kuriuo 1977 m. išvyko į Botsvaną, o po penkerių metų apsigyveno Saudo Arabijoje. Pora buvo nusprendusi pasukti skirtingais keliais, tačiau po kelių metų atnaujino santuoką.

Savo literatūrinę karjerą Hilary Mantel pradėjo dar 1974 m., pradėjusi rašyti romaną apie Prancūzijos revoliuciją. Vis dėlto pirmoji jos knyga „Kiekviena diena yra Motinos diena“ pasirodė tik 1985 m. Po metų romanas sulaukė tęsinio. Jos kūriniuose ryškūs gyvenimo islamiškoje Saudo Arabijoje ir Prancūzijos revoliucijos atspindžiai, gvildenamos šeimyninių dramų istorijos.

Hilary Mantel net du kartus tapo prestižinės „Booker“ premijos laureate. 2009 m. premija jai įteiktas už romaną „Vilko dvaras“, o 2012 m. "Booker" premiją pelnė ir antroji rašytojos knyga „Įveskite kaltinamuosius“. Abi jos – trilogijos apie XVI a. Anglijos karaliaus sekretorių Tomą Kromvelį dalys. Mantel yra pirmoji moteris, pelniusi šį prizą du kartus.

Hilary Mantel dėl savo nuomonės ne kartą pateko į kontraversišką padėtį gimtojoje Jungtinėje Karalystėje. Dar studijų metais ji buvo prijačianti socialistų judėjimui, o kairiosios pažiūros jai svarbios iki šiol. Ji kritikavo Britanijos monarchiją, kritiškai atsiliepė apie buvusią šalies ministrę pirmininkę Margaret Thatcher ir net pripažino kažkada svajojusi apie jos nužudymą. Rašytojos kritikos strėlių neišvengė ir Katalikų bažnyčia.