Helmut Bohn

rugsėjo 22 d.) – vokiečių žurnalistas, rašytojas, Antrojo pasaulinio karo metu patekęs į sovietų nelaisvę.


Jaunas vyras Antrojo pasaulinio karo metu buvo pašauktas tarnauti Trečiojo reicho kariuomenėje ir kovėsi fronte Rytų Europoje. Karui artėjant prie pabaigos, mūšyje prie Nevelio, 1944 m. jis pateko į raudonarmiečių nelaisvę.


Helmut Bohn dalyvavo ne viename tardyme, sulaukė ne tik fizinių bausmių, bet ir grasinimų sušaudyti, kol galiausiai buvo perkeltas į belaisvių stovyklą. Kadangi buvo aišku, jog iš čia vokiečių niekas neišvaduos, jis kartu su bendražygiais turėjo tik vieną tikslą – išlikti.


Sovietų Sąjungoje karo belaisvių stovyklos buvo lageriai, kuriuose Helmut Bohn patyrė visą belaisvio būties siaubą. Jis dirbo durpynuose, kirto mišką, badavo, šalo. Galiausiai beviltiškas egzistavimas privertė eiti į kompromisą su sąžine.


Antrojo pasaulinio karo tragedija buvo ne tik žmonių žūtis, nušluoti ištisi miestai, bet ir nelengvi moraliniai pasirinkimai, reikalavę ištikimai tarnauti vienai ideologijai. Karo metu kovęsis už nacionalsocialistų idealus, vėliau Helmut Bohn, norėdamas išsaugoti gyvybę, privalėjo taptu uoliu „antifašistu“. Jis praėjo specialius mokymus, kurie ruošė komunistinės ideologijos skleidėjus, ir 1947 m. grįžo į Vokietiją.


Žymiausia Helmut Bohn knyga - autobiografija „Prie gyvenimo vartų“. Tai metų, praleistų Sovietų Sąjungos belaisvių stovyklose, kronika, be pagražinimų aprašanti sovietinio lagerio siaubą. Chaotiškų aplinkybių verpetas paprastą karo belaisvį, eilinį kareivį priverčia paaukoti ne tik įsitikinimus, bet ir garbę. Helmut Bohn knygoje „Prie gyvenimo vartų“ pasakoja apie tai, kiek kainuoja laisvė.


Kitose savo knygose Helmut Bohn toliau svarsto karo temą, kritikuoja militarizmą, dalinasi savo karo metų atsiminimais.