Haruki Murakami

sausio 12 d., Kiotas, Japonija) – japonų rašytojas ir vertėjas., Franco Kafkos, Hanso Christiano Anderseno, Franko O'Connoro ir kitų premijų laureatas.

Gimė 1949 metais Kiote, vienoje iš senųjų šalies sostinių, japonų filologijos dėstytojų šeimoje. Haruki Murakami senelis - budistų šventikas.

1950 metais rašytojo šeima persikėlė į Ašiją, miestą Hyogo prefektūroje. Haruki Murakami studijavo dramą Vasedos universitete Tokijuje, kur sutiko savo žmoną Joko. 1971 metais jiedu susituokė, pora kartu gyvena iki šiol, vaikų neturi. Prieš baigdamas studijas Kokubundžyje atidarė klubą (džiazo barą) „Peter Cat“ (1974–1981). be to, kad Haruki Murakami mėgsta ne tik kates ir džiazą, jis dar garsėja ir kaip kolekcininkas - jo namuose apie 40 000 džiazo plokštelių.

Kartą, žiūrėdamas vienas beisbolo varžybas jis nusprendė, kad nori ir gali parašyti knygą, todėl vakarais likdavo savo klube ir ranka rašydavo „virtuvinius“ romanus. 1979 metais pasirodė pirmoji knyga „Išgirsk vėjo dainą“ (Gunzo apdovanojimas už geriausią pirmąjį romaną), o 1980 m. - „1973-iųjų kiniškas biliardas“. 1981 m. Murakami pardavė klubą ir tapo profesionaliu rašytoju. 1982 m. pasirodė „Avies medžioklė“ (noma literatūros premija), 1985 m. - „Negailestinga stebuklų šalis ir Pasaulio galas“ (Tanizaki literatūrinė premija).

1986 m. Murakami su žmona išvyko į Italiją, o vėliau į Graikiją, keliavo po Egėjo jūros salas. 1987 metais buvo išleistas vienas garsiausių Murakami romanų „Norvegų giria“. Rašytojas persikėlė gyventi į Londoną. 1988 m. Londone Murakami baigė rašyti romaną „Dansu dansu dansu“.

1991 m. Murakami persikėlė į JAV ir įsidarbino Prinstono universitete, Naujajame Džersyje. Tuo metu Japonijoje buvo išleistas 8 tomų rinkinys, kuriame surinkta visa 1979–1989 metų rašytojo kūryba. 1992 m.  Prinstono universitete jam suteiktas docento laipsnis. Panašiu metu Japonijoje buvo išleistas dar vienas romanas - „Į pietus nuo sienos, į vakarus nuo saulės“. Išvykęs iš gimtosios šalies ir laisvai kalbantis angliškai rašytojas pirmąkart į savo šalį ėmė žvelgti europiečio akimis.

1993 m. liepos mėn. šeima persikėlė gyventi į Kaliforniją, Murakami skaitė paskaitas William Howard Taft universitete. Lankėsi Kinijoje ir Mongolijoje. 1994 m. Tokijuje buvo išleisti pirmieji du „Prisukamo paukščio kronikų“ tomai, o 1995 m. - trečiasis. Už šį kūrinį gavo Yomiuri premiją, kuri skiriama už geriausią rašytojo romaną.

Tuo metu Japonijoje įvyko dvi tragedijos: žemės drebėjimas Kobėje  ir pražūtinga apokaliptinio kulto „Aum Shinrikyo“  zarino dujų ataka Tokijo metropolitene. Murakami grįžo į Japoniją ir apsigyveno Tokijuje. Jis surengė daugybę susitikimų ir interviu su „zarino atakos“ aukomis. 1997 metais išleido dviejų dalių dokumentinį filmą „Underground“ apie zarino ataką Tokijo metro.

1999 metais išėjo romanas „Mylimoji Sputnik“,  2000 m. - apsakymų rinkinys „Visi Dievo vaikai šoka“. 2001 m. rašytojas persikėlė gyventi į namą prie jūros Oiso mieste, kur gyvena iki šiol.

2009 metų gegužės mėnesį Japonijoje pasirodė „1Q84“. Po trijų metų buvo paskelbta, kad balandžio 12 d. 0:00 val. Japonijoje bus pradėtas pardavinėti naujas Haruki Murakami romanas „Bespalvis Cukuru Tadzakis ir jo klajonių metai“. Dar nesibaigus dienai visas knygos tiražas buvo išpirktas.. Paskutinis į lietuvių kalbą išverstas romanas - „Komandoro nužudymas“. 2023 metais Japonijoje išleista paskutinė autoriaus knyga  „The City and Its Uncertain Walls“, kurios vertimo laukia visi Murakami gerbėjai Lietuvoje. Norintiems pradėti pažintį su šiuo unikaliu rašytoju, bet bijantiems didelės apimties kūrinių, siūlome prieš metus Lietuvoje išleistą apsakymų rinkinį „Pirmojo asmens vienaskaita“.

Haruki Murakami knygų siužetas visada intriguojantis, net jei jokio ypatingo veiksmo ir nevyksta. Herojų tarpusavio pokalbiai ir diskusijos išsivysto į įdomius pamąstymus. H. Murakami stilių kritikai apibūdina tokiais žodžiais: okultinis detektyvas, psichodelinis trileris, (anti)utopija, anarchoreliginė fantastika ir panašiais (gan makabriškais) terminais. Jo grožiniai ir negrožiniai kūriniai pelnė kritikų pripažinimą, o jis pats laikomas svarbia asmenybe šiandieninėje postmodernistinėje literatūroje.

Murakami iš anglų į japonų išvertė nemažai Franciso Scotto Fitzgeraldo, Trumano Capote'o, Johno Irvingo, Jerome'o Salingerio ir kitų XX amžiaus pabaigos amerikiečių prozininkų kūrinių, taip pat Chriso Van Allsburgo ir Ursulos le Guin pasakų.