Hannah Kent

Užaugo Adelaidės kalvose Pietų Australijoje, lankė vidurinę mokyklą Hitfilde. Flinderso universitete įgijo kūrybinio rašymo daktaro laipsnį, o jos disertacija tapo jos pirmojo romano „Paskutinės apeigos“ pagrindu.

Romanas „Paskutinės apeigos“– paskutinės Islandijoje mirties bausme nuteistos moters gyvenimo istorija. Atšiaurioje šiaurės Islandijoje 1829 m. Agnes nuteisiama dėl dviejų vyrų žmogžudystės. Moters dvasiniu ganytoju paskiriamas dvasininkas Toris. Jis vienintelis bando suprasti (ir galbūt pateisinti) nuteistąją ir, svarbiausia, ją prakalbinti. Ilgainiui ir atšiaurūs vietiniai susimąsto, ar išties Agnes galėjo pakelti ranką prieš tą, kurį taip besąlygiškai mylėjo?

Antrasis australų rašytojos romanas „Gerieji žmonės“ – tikrais įvykiais paremta XIX a. Airijos kaimelio istorija, pasakojanti apie tikėjimą antgamtiniu pasauliu ir viltį. Kaip ir romanas „Paskutinės apeigos“, ši australų rašytojos knyga nukels į XIX a.

Hannos Kent sako: „Niekada neplanavau rašyti istorinių romanų. „Paskutinės apeigos“ atsirado kaip mano susidomėjimas vienu atskiru įvykiu, bet ne kaip degantis noras ištirti visas istorines jo aplinkybes. Tačiau dabar aš jau turiu priklausomybę tyrimams.“

Hannos Kent kūryba itin kinematografiška, todėl nenuostabu, kad 2017 m. paskelbta, jog režisierius Luca Guadagnino pagal romaną „Paskutinės apeigos“  kuria filmą, kuriame pagrindinį vaidmenį atliks žymioji Jennifer Lawrence.

Pirmasis Hannos Kent romanas „Paskutinės apeigos“ buvo išverstas į 30 kalbų ir pateko į moterų grožinės literatūros premijos bei „Guardian First Book Award“ sąrašus, laimėjo daugelį kitų apdovanojimų. Ne vieną apdovanojimą pelnė ir autorės romanas „Gerieji žmonės“.